FORMULARI I BARNAVE I KOSOVĖS

3. Sistemi respirator

3.1 BRONKODILATATORĖT

Bronkodilatatorėt

AMINOFILINA

EFEDRINA

IPRATROPIUMI

SALBUTAMOLI

SALMETEROLI

3.2 KORTIKOSTEROIDET

Barnat anti-inflamatore respiratore

BEKLOMETAZONI

BETAMETAZONI

DEKSAMETAZONI

FLUTIKAZONI

FLUDROKORTIZONI

HIDROKORTIZONI

PREDNIZOLONI

TRIAMCINOLONI

TETRAKOSAKTRINA

3.3 KROMOGLIKATI DHE ANTAGONISTĖT E RECEPTORĖVE TĖ LEUKOTRIENEVE

KETOTIFENI

KROMOGLIKATI I NATRIUMIT

MONTELUKASTI

ZAFIRLUKASTI

3.4 ANTIHISTAMINIKĖT

H1-bllokuesit

KLORFENIRAMINA

LORATADINA

PROMETAZINA

3.5 STIMULUESIT E FRYMĖMARRJES DHE SURFAKTANTĖT PULMONAR

3.6 OKSIGJENI

3.7 MUKOLITIKĖT

ACETILCISTEINA

3.8 INHALACIONET AROMATIKE

3.9 PĖRGATESAT KUNDĖR KOLLIT-ANTITUSIKĖT

FOLKODINA

KODEINA

 

3.1 BRONKODILATATORĖT

 

Bronkodilatatorėt

 

Mekanizmi i veprimit:

Ekzistojnė tre tipe tė bronkodilatatorėve, ēdonjėri me mekanizėm unik tė veprimit. Beta2 –agonistėt dhe derivatet e metilksantinės konsiderohen si antagonistė funksional  ose fiziologjik, dhe kjo pėr arsye se ata shkaktojnė relaksim tė rrugėve tė frymėmarrjes pėrmes konstriksionit. Tė kundėrtėn, agjentėt antikolinergjik shkaktojnė vetėm bronkodilatim me bronkokonstrikcion tė ndėrmjetėsuar me rrugė kolinergjike.

Beta2 agonistėt lidhen  pėr beta2 receptorė nė qelizat e muskulaturės sė lėmuar tė lokalizuara pėrgjatė rrugėve tė frymėmarrjes. Stimulimi i beta2 receptorėve rrit AMP ciklike e cila pastaj ndėrmjetėson bronkodilatimin. Tė dhėnė nė doza ekuipotente, beta2 –agonistėt shkaktojnė intenzitet tė njėjtė tė reagimit.

Vite me rradhė ėshtė menduar se derivatet e metilksantinės shkaktojnė bronkodilatim pėrmes inhibimit tė fosfodiesterazės, duke parandaluar shkėputjen enzimatike tė 3’,5’-cAMP; pastaj ėshtė vėrejtur se kėto veprime ndodhin vetėm nė prani tė dozave tė larta tė barit. Ėshtė propozuar njė numėr i mekanizmave tė rinj; 1) antagonizmi i prostaglandineve, 2) inhibimi i fluksit tė joneve tė kalciumit nė muskulaturėn e lėmuar, 3) stimulimi i katekolamineve endogjene, 4) inhibimi i lirimit tė mediatorėve nga mastocitet dhe leukocitet, dhe 5) antagonizmi i adenozin receptorėve.

Bronkodilatatorėt antikolinergjik qė janė nė disponim i pėrkasin bllokuesve jo-selektiv muskarinik. Antagonizimi i receptorėve kolinergjik shkakton reduktim nė cGMP. cGMP normalisht shkakton konstrikcion tė muskulaturės sė lėmuar bronkiale. Pasi qė kėta agjentė shkaktojnė bllokadė muskarinike joselektive mund tė shkaktohet rritja e lirimit tė acetilkolinės dhe  mbisundimi i bllokadės nė receptorėt e muskulaturės sė lėmuar. Bronkoselektiviteti shtohet kur kėto barna administrohen pėrmes inhalimit.

Efekti nė funksionin e epitelit ciliar tė bronkeve nuk ėshtė i pranishėm te tė gjithė bronkodilatatorėt. Pėrjashtim bėn bromuri i ipratropiumit i cili nuk ka efekt nė aktivitetin ciliar. Beta2  agonistėt shkaktojnė intensifikim tė lėvizjeve ciliare Efekt i kundėrt haset  te atropina e cila bėn inhibim tė dukshėm tė lėvizjeve ciliare dhe nė pastrim mukociliar.

Bronkodilatatorėt poashtu mund tė shkaktojnė efekte jobronkodilatatore. Beta2 agonistėt mund tė shkaktojnė efekt kardiostimulator si pasojė e veprimit tė tyre nė beta 2 receptorė (kronotrop) dhe beta1 receptorė (kronotrop dhe inotrop)Stimulimi i tepėrt mund tė shkaktojė aritmi , hipertension, palpitacione dhe tahikardi. Derivatet e metilksantinės poashtu shkaktojnė efekte inotropike dhe kronotropike. Atropina mund tė shkaktojė stimulim kardiak, gjė qė shkakton tahikardi.

Stimulimi i beta2 receptorėve nė muskulaturėn e skeletit rezulton me tremor dhe me rritje tė forcės sė kontrakcionit deri sa stimulimi i beta2 receptorėve nė muskulaturėn e lėmuar uterine shkakton tokolizė. Beta2 stimulimi aktivizon Na+/K+/ATP-azėn  duke shkaktuar glukoneogjenezė dhe rritjen e sekrecionit tė insulinės. Kėto tri efekte mund t’i kontribuojnė hipokalemisė nė atė mėnyrė qė shkaktohet njė zhvendosje nė drejtim intracelular tė kaliumit. Beta2 stimulimi mund tė shkaktojė acidemi laktike metabolike.

Derivatet e metilksantinės posedojnė efekte jobronkodilatatore tė cilat mund tė shkaktojnė veprime pozitive nė traktin respirator. Ėshtė vėrejtur se nėn ndikimin e tyre pėrmirėsohet  forca kontraktile e diafragmės, reduktimi i lodhjes, dhe pėrmirėsimi i pėrgjegjjes respiratore ndaj hipoksemisė. Veprimet tjera, jorespiratore pėrfshijnė: 1) stimulimin e SNQ nga adenozin antagonizmi dhe vazokonstrikcioni cerebral, 2) zvogėlimin e presionit tė sfinkterit ezofageal, 3)rritjen e sekrecionit tė acidit gastrik dhe 4) pėrgjegjjen diuretike, e cila shpejt krijon tolerancė. Derivatet e metilksantinės poashtu shkaktojnė njė rritje tė prodhimit tė mukusit dhe inhibim tė lirimit tė histaminės nga mastocitet.

Efektet sistemike tė atropinės pėrfshijnė: tharjen e sekrecionit, pamjen e mjegulluar dhe stimulimin e SNQ. Bromuri i ipratropiumit nuk posedon ndonjė efekt sistemik sinjifikant.

 

AMINOFILINA

 

Indikacionet:

Obstruksion i papėsueshėm i rrugėve tė frymarrjės, astmė bronkiale e rėnduar, edemė kardiake dhe renale.

Kundėrindikacionet:

I kontraindikuar tek pacientėt me mbindjeshmėri ndaj barit.

Veprimet anėsore:

Mundim, vjellje, anoreksi, aritmi kardiake, spazmė, mbėrdhezje, dhembje koke, ankth, ekzantemė, pagjumėsi.

Dozimi:

Me rrugė orale: 100-300,350 mg, 3-4 herė nė ditė, pas ushqimit. I.V.: me injektim tė ngadalshėm (mbi 20 minuta) 200-500 mg,

Fėmijėt:  I.V. me injektim tė ngadalshėm 5 mg/kg

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 100 mg, 200 mg

Tableta mė veprim tė zgjatur: 225 mg, 350 mg

Injekcione: 25 mg/mL, nė ampula 10 mL

 

EFEDRINA

 

Indikacionet:

Obstrukcioni reverzibil i rrugėve tė frymėmarrjes, ndeshjet te gjendjet e hipotensionit akut posaēėrisht tė shoqėruara me anestezion spinal, sindromi Adam-Stokes me bllok komplet tė zemrės, stimulues i SNQ nė narkolepsi dhe gjendje depresive, kongjestioni nazal.

Kundėrindikacionet:

Tejndjeshmėria nė bar, glaukoma kėndngushtė, pacientėt e trajtuar me anestetikė siē janė ciklopropani dhe halotani (kėto barna mund tė senzibilizojnė zemrėn nė veprimin aritmik tė barnave simpatomimetike), rastet kur barnat vasopresore janė tė kundėrindikuara.

Veprimet anėsore:

Tahikardi, ankth, asteni, pagjumėsi, tremor, aritmi, tharje e gojės, kokėdhemje.

Dozimi:

Tė rriturit: te krizat e astmės bronkiale nė fillim pėrdoren 25-50 mg, 3 herė nė ditė.

Fėmijėt: deri nė 1 vjeē 7,5 mg, 3 herė nė ditė; 1-5 vjeē: 15 mg, 3 herė nė ditė; 6-12 vjeē: 25 mg, 3 herė nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 15 mg, 30 mg, 60 mg

Eliksir: 15 mg/5 mL 100 mL

Pika pėr hundė 0.5 dhe 1%

Injekcione: 50mg/mL

 

IPRATROPIUMI

 

Indikacionet:

Mjekimi dhe profilaksa e obstrukcioneve kronike tė rrugėve tė frymėmarrjes me bronkospazmė, siē ėshtė astma bronkiale dhe bronkiti kronik, me ose pa emfizemė.

Kundėrindikacionet:

Te pacientėt me tejndjeshmėri ndaj barit, kardiomiopati obstruktive hipertrofike, takiaritmi.

Efektet anėsiore:

Dridhje tė lehta tė muskujve, nervoza, tahikardi, marramendje, palpitacione, dhembje koke, tharje goje, iritim i fytit ose reakcione alergjike.

Dozimi:

Tė rriturit dhe fėmijėt e moshės shkollore: mjekimi i krizave, 2 doza (inhalime). Nė raste mė tė rėnda pas 5 minutave mund tė pėrdoren edhe 2 doza tė tjera, nėse edhe pas kėsaj kriza nuk qetėsohet atėherė mund tė pėrdoren edhe doza tė tjera. Doza maksimale deri 8 doza nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tretėsirė respiratore: 250 mcg/mL.

Aerosol i dozuar:  40 mcg/dozė.

SALBUTAMOLI

 

Indikacionet:

Mjekimi dhe profilaksa e astmės bronkiale; bronkiti dhe emfizema tė shoqėruara me obstruksion tė prapėsueshėm tė rrugėve tė frymarrjes.

Kundėrindikacionet:

Te pacientėt me tejndjeshmėri ndaj barit; tremujori i parė ose i tretė i shtatzanisė.

Veprimet anėsore:

Dridhje tė lehta tė muskujve skeletorė, tension nervor, zgjėrim i enėve pėrferike tė gjakut, dhembje koke, tahikardi, hipokalemi pas dozave tė larta.

Dozimi:

Tė rriturit: oralisht 4 mg (tableta ose shurup) 3-4 herė nė ditė. Sipas nevojės doza e menjėhershme mund tė rritėt deri nė 8mg. Fėmijėt: nėn 2 vjeē 0,1mg/kg; 2-6 vjeē 1-2 mg, pėrkatėsisht 2,5-5 mL shurup; 6-12 vjeē 2 mg, pėrkatėsisht 5 mL shurup ose 1 tbl 2 mg; mbi 12 vjeē 2-4 mg, pėrkatėsisht 5-10 mL shurup ose 1 tabletė 2 mg apo 4 mg dhe tė gjitha kėto 3-4 herė nė ditė. I.M. ose S.C.: 0,5 mg, dhe sipas nevojės pėrsėritet ēdo 4 orė. Me perfuzionim nė venė: 0,005 mg/minut; doza mund tė rregullohet nė pėrputhje me pėrgjegjjen e tė sėmurit dhe ritmin e zemrės. Me inhalim: tė rriturit: 0,1-0,2 mg (1-2 inhalime), mund tė pėrdoret si dozė e vetme. Doza e rekomanduar pėr mjekimin mbajtės ose profilaksė ėshtė 2 inhalime, 3 ose 4 herė nė ditė. Fėmijėt: Njė inhalim (0,1mg), ėshtė doza qė kėshillohet  pėr mjekimin e bronhospazmės akute, astmės epizodike ose para sforcimit fizik. Mjekimi mbajtės ose profilaksa 1 inhalim 3 ose 4 herė nė ditė. Me inhalim tė tretėsirės respiratore: tė rriturit, 0,5 mL tretėsirė duhet holluar deri nė njė vėllim pėrfundimtar 2-2,5 mL me tretėsirė izotonike klorur natriumi, tretėsira e pėrfituar inhalohet me njė nebulizator tė pėrshtatshėm. Fėmijėt nėn 12 vjeē, 0,5 mL, mjekimi mund tė pėrsėritet 4 herė nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Aerosol i dozuar: 100 mcg/dozė,

Tableta: 2 mg, 4 mg,

Shurup: 2 mg/5 mL,

Injekcione: 50 mcg/mL nė ampula prej 5 mL,

Tretėsirė respiratore: 5 mg/mL,

 

SALMETEROLI

 

Indikacionet:

Obstruksioni reverzibil i rrugėve tė frymėmarrjes (duke pėrfshirė astmėn nokturne dhe parandalimin e bronkospazmit tė induktuar nga ushtrimet) tek pacientėt qė kėrkojnė terapi kohėgjatė bronkodilatatore, tė cilėt gjithashtu do tė duhej tė merrnin rregullisht doza adekuate tė barnave antiinflamatore inhaluese (psh.kortikosteroideve dhe/ose kromoglikatit tė natriumit tek fėmijėt) ose kortikosteroidėve oral.

Shėnim: Theksohet qė salmeteroli nuk ėshtė pėr lehtėsim tė menjėhershėm tė sulmeve dhe qė terapia ekzistuese me kortikosteroidė nuk do tė duhej tė tėrhiqet ose reduktohet.

Vėrejtje tė posaēme:

Shiko tek salbutamoli. Incidenca sinjifikante e bronkospazmit paradoksal mund tė jetė e rėndėsishme tek astma e rėndė ose e pėrkeqėsuar.

Dozimi:

Me inhalim: 50 mikrogram (2 inhalime ose 1 kapsulla me pluhur) dy herė nė ditė; deri nė 100 mikrogram (4 inhalime ose 2 kapsulla me pluhur) dy herė nė ditė tek obstrukcionet mė tė rėnda tė rrugėve tė frymėmarrjes.

Fėmijėt: nėn moshėn 4 vjeēare nuk rekomandohet; mbi 4 vjeē 50 mikrogram ( 2 inhalime ose njė kapsulė me pluhur) dy herė nė ditė.

Forma farmaceutike dhe doza:

Pluhur i thatė pėr inhalim: 50 mikrogram/blister

Aerosol pėr inhalim: 25 mikrogram/dozė matėse

 

3.2 KORTIKOSTEROIDET

 

Barnat anti-inflamatore respiratore

 

Mekanizmi i veprimit:

Inflamacioni i mukozės karakterizohet me fazėn e hershme dhe tė vonshme. Faza e hershme shkaktohet nga degranulimi i mastociteve, proces  i cili ėshtė i ndėrmjetėsuar nga IgE. Duket se kromolina dhe nedokromili janė tė ngjajshėm nė aftėsinė e tyre pėr tė antagonizuar degranulimin e mastociteve  tė induktuar nga antigjeni. Kjo dukuri, pastaj, pengon lirimin e histaminės dhe SRS-A qė janė mediator tė tipit I tė reakcioneve alergjike. Ciklosporina poashtu inhibon degranulimin e mastociteve. As kromolina e as nedokromili nuk pengojnė lidhjen e IgE me mastocite  e as lidhjen e antigjenit pėr IgE. Kortikosteroidet e administruara nė mėnyrė inhalatore mund tė zvogėlojnė sintezėn e IgE.

Faza e vonshme e pėrgjegjjes bronkospastike tė astmės ėshtė e karakterizuar me edemė intersticiale, lirim tė glukoproteinės jargore dhe me infiltrim eozinofilik tė rrugėve respiratore. Leukotrienet tėrheqin infiltratet celulare duke shkaktuar dėmtime epiteliale, abnormalitete nė mekanizmat neural, rrisin reaktibilitetin e muskulaturės sė lėmuar dhe shkaktojnė obstrukcion tė rrugėve ajrore. Kortikosteroidet (orale,parenterale ose inhalatore) zvogėlojnė metabolizmin e acidit arakidonik dhe zvogėlojnė sasinė e prostaglandineve dhe leukotrieneve tė sintetizuar. Kortikosteroidet rrisin numrin e beta-receptorėve adrenergjik nė leukocite dhe rrisin pėrgjegjjen e beta-receptorėve nė muskulaturėn e lėmuar tė rrugėve respiratore. Kromolina poashtu mund tė redukojė lirimin e leuktrieneve inflamatore. Supozohet se kromolina shkakton kėto efekte duke inhibuar fluksin e Ca, por mekanizmi i saktė akoma nuk dihet. Mekanizmi i efekteve anti-inflamatore tė nedokromilit poashtu nuk dihet. Nedokromili pengon bronkokonstrikcionin nė mėnyrė sekondare si pasojė e stimulimit jo-antigjenik. Pasi qė kromolina dhe nedokromili nuk janė bronkodilatatorė, antihistaminikė e as vazokonstriktorė, efektet e dobishme tė tyre nė trajtimin e astmės janė profilaktike.

Njė pėrgjegjje bronkokonstriktore e zgjeruar dhe hipersenzitivitet i rrugėve ajrore mund tė induktohet nga shkaktarė tė ndryshėm siē janė: ajri i ftohtė, alergjenet, ndotėsit e ajrit ose ushtrimet fizike. Kromolina mund tė redukojė hiperreaktivitetin e bronheve duke inhibuar pėrgjegjjen astmatike nė ngacmimet antigjenike. Duket se nedokromili ėshtė i barabartė me kromolinėn nė parandalimin e astmės sė innuktuar nga ushtrimet fizike. Kortikosteroidet inhalatorė poashtu reduktojnė hiperreaktibilitetin e rrugėve ajrore.

Agjentėt tjerė ndikojnė nė leukotriene dhe aktivitetin e T-qelizave. Inhibuesit e biosintezės sė leukotrieneve siē ėshtė zileutron (Leutrol(r))nė mėnyrė direkte inhibon 5-lipoksigjenazėn, duke penguar formimin e cisteinil leukotrieneve dhe LTB4. Montelukasti dhe zafirlukasti janė antagonistė oral-aktiv tė receptorėve tė leukotrieneve. Ata janė antagonistė selektiv tė cisteinil-leukotrien receptorėve dhe inhibojnė bronkokonstrikcionin e induktuar nga alergjenėt. Ciklosporinet, molekulat anti-adhezive, anti-citokinet dhe qelizat anti-efektore ndikojnė nė stadet e ndryshme tė aktivitetit tė T-qelizave (sinteza, veprimi, rekrutimi, mbijetimi ose zhvendosja).

Gjatė trajtimit tė pneumonisė pneumocistike, organizmat e shkatėrruar lirojnė antigjene qė shkaktojnė pėrgjegjje inflamatore tė mushkėrive,  gjė qė dėmton funksionin pulmonar. Kortikosteroidet orale ose intravenoze janė tė dobishėm si terapi ndihmėse gjatė trajtimit tė pneumonive pneumocistike serioze. Kortikosteroidet mund poashtu tė pengojnė keqėsimin e hershėm  tek pacientėt me formė tė lehtė ose tė moderuar tė sėmundjes. Kortikosteroidet pėrmirėsojnė rezultatet tek pacentėt me kėtė sėmundje  kur pėrdoren si terapi primare, sekondare ose si terapi urgjente shpėtimtare.

Kortikosteroidet janė efektivė tek fėmijėt me krup tė moderuar ose serioz, dhe menjanojnė nevojėn e intubimit ose lejojnė ekstubim tė hershėm. Mekanizmi ekzakt i kėtyre veprimeve ėshtė i panjohur, por kortikosteroidet mund tė zvogėlojnė edemėn subglotike duke zvogėluar permeabilitetin dhe dilatimin e kapilarėve. Kortikosteroidet tė administruar me rrugė nazale kanė veprim anti-inflamator lokal dhe efekte minimale sistemike.  Kėta agjentė ndikojnė poashtu nė inflamacione alergjike dhe nė ato jo-alergjike iritante. Mekanizmi i saktė i veprimit nė mukozė nazale akoma nuk dihet.

Kortikosteroidet janė poashtu efektivė nė trajtimin e inflamacioneve tė rrugėve ajrore tė shoqėruara me fibrozėn cistike, sidoqoftė, administrimi i zgjatur tek fėmijėt shoqėrohet me retardim nė rritje, intolerancė tė glukozės dhe dėmtime imunologjike. BJSAI mund tė inhibojnė migrimin dhe agregimin e neutrofilėve dhe tė pengojnė lirimin e enzimeve lizozomale dhe poashtu ėshtė vėrejtur se janė tė dobishėm nė trajtimin e fibrozės cistike.

 

BEKLOMETAZONI

 

Indikacionet:

Nė profilaksėn dhe mjekimin e astmės bronkiale.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me tejndjeshmėri nė bar; kujdes tė veēantė te pacientėt me tuberkulozė tė mushkėrive aktive ose latente.

Veprimet anėsore:

Kandidiazė e gojės dhe e fytit.

Dozimi:

Tė rriturit: 2,2 mg, 2 herė nė ditė ose 0,1 mg, 3-4 herė nė ditė. Nė raste tė rėnda mund tė pėrdoren, nė fillim, 0,6-0,8 mg nė ditė. Fėmijėt: 0,05-0,1 mg, 2-4 herė nė ditė ose 0,1-0,2 mg, 2 herė nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Aerosol i dozuar: 50 mcg/dozė, 100 mcg/dozė, 200 mcg/dozė.

 

BETAMETAZONI

 

Indikacionet:

Tek ērregullimet inflamatore dhe alergjike, hiperplazioni adrenal kongjenital, edema cerebrale.

Kundėrindikacionet:

I kontraindikuar tek pacientėt me tejndjeshmėri nė bar si dhe tek ata me infeksione virale apo bakteriale.

Veprimet anėsore:

Eufori, insomni, kokėdhimje, pseudotumor cerebri, vertigo, hipertension, edemė, aritmi, tromboflebit, tromboemboli, kataraktė, glaukomė, ērregullime menstruale, pankreatit, pėshtirosje, vjellje, ulceracion peptik, osteoporozė, hirsutizėm, hipokalemi, hiperglikemi, insuficiencė adrenale akute.

Dozimi:

Tė rriturit: 0.6-7.2 mg P.O. nė ditė apo 0.5-9mg I.M., I.V.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 600mcg

Tableta efervescente: 500mcg

Shurup: 600mcg/5mL

Injekcion (fosfat betametazon natrium): 4mg/mL – 5mL fiolė

 

DEKSAMETAZONI

 

Indikacionet:

Inflamacionet kronike, alergji, sėmundje autoimmune, imunologjike, neoplastike, edemė cerebrale, pėshtirosje dhe vjellje dhe pėshtirosje gjatė kemoterapisė.

Vėrejtje tė posaēme:

Shih prednizolonin.

Kundėrindikacionet:

Shih te prednizoloni.

Veprimet anėsore:

Shih te prednizoloni.

Dozimi:

Oralisht: nga 0.5-10 mg nė ditė; me rrugė I.M. ose I.V. tė ngadalshme, fillimisht 0.5-20 mg, fėmijėt 200-500 mcg/kg nė ditė,

nė edemėn cerebrale me injekcion I.V. tė ngadalshėm, fillimisht 10 mg, pastaj me I.M > 4 mg; ēdo 6 orė

nė shok; I.V. 2-6 mg/kg.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 0.5 mg, 4 mg

Injekcione: 4 mg

 

FLUTIKAZONI

 

Indikacionet:

Riniti alergjik, astma kronike jo e kontrolluar nga beta2 stimulatorėt me veprim tė shkurtėr.

Kundėrindikacionet:

Hipersenzitiviteti.

Veprimet anėsore:

SNQ: kokėdhembje

ORL: epistaksė, gjak nė mukusin nazal, faringit, iritim nazal.

SR: iritim i mukozės sė traktit respirator.

Efektet sistemike tė kortikosteroideve (nė masė dukshėm mė tė vogėl) mund tė paraqiten e sidomos nė rastet kur administrohen doza mė tė larta tė kėtij medikamenti.

Dozimi:

Pėr pėrdorim nazal ordinohen 1-2 (maks.) aplikime nė ditė.

Dozat e zakonshme pėr fėmijė 4-16 vjeē janė 50-100 mcg, dy herė nė ditė.

Pacientėt nga 16 vjeē e mė tepėr pėrdorin 100-250 mcg, dy herė nė ditė. Doza maks. ėshtė 1 mg, dy herė nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Sprej nazal: 50 mcg/dozė e aplikuar. Pluhur i tharė inhalues me aplikator: (50 mcg, 100 mcg, 250 mcg, 500 mcg ) pėr njė dozė tė aplikuar.

Aerosol inhalues: (25 mcg, 50, mcg, 125 mcg, 250 mcg) pėr njė dozė tė aplikuar.

Preparat i nebulizuar: 250 dhe 500 mcg pėr njė dozė.

 

FLUDROKORTIZONI

 

Indikacionet:

Zėvėndėsim mineralokortikoid te insuficienca adrenokortikale.

Vėrejtje tė posaēme:

Si te prednizoloni.

Kundėrindikacionet:

Si te prednizoloni.

Veprimet anėsore:

Mbidozimi dhe pėrdorimi i zgjatur mund tė rritė disa nga veprimet fiziologjike tė kortikosteroideve tė cilat qojnė deri te veprimet anėsore tė mineralokortikoideve dhe glukokortikoideve. Veprimet mineralokortikoide pėfshijnė hipertensionin, retencion tė ujit dhe natriumit dhe humbje tė kaliumit. Kėto veprime janė mė tė shprehura te fludrokortizoni por janė sinjifikante edhe te kortizoni, hidrokortizoni, kortokotropina, dhe tetrakosaktrina. Veprimet anėsore mineralokortikoide janė tė papėrfillshme te glukokortikoidet potentė siē janė betametazoni, dhe deksametazoni dhe paraqiten nė formė tė lehtė te metilprednizoloni, prednizoloni dhe triamcinoloni.

Dozimi:

Oralisht: 25-37.5 mg, nė doza tė ndara.

Format farmaceutike dhe dozat: 

Tableta: 100 mikrogram

 

HIDROKORTIZONI

 

Indikacionet:

Insuficienca adrenokortikale; reakcionet e tejndjeshmėrisė; sėmundjet reumatike.

Vėrejtje tė posaēme:

Nė hipertiroide, cirozė, infeksione, diabet, osteoporozė, glaukomė, shtatzani dhe laktacion. Trajtimi nuk guxon tė ndėrpritet pėrnjėherė por gradualisht pėr shkak tė rrezikut nga insuficienca e gjėndrrės adrenale.

Kundėrindikacionet:

Si prednizoloni..

Veprimet anėsore:

Si prednizoloni..

Dozimi:

Me rrugė orale 20-30 mg nė ditė, nė doza tė ndara; fėmijė marrin oralisht 10-30 mg.

Me rrugė I.M. ose I.V. tė ngadalshme, 100-500 mg nė ditė, tė ndarė nė 3-4 doza; fėmijėt me rrugė I.V. tė ngadalshme, deri 1 vjeē 50 mg, 6-12 vjeē 100 mg.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 10 mg, 20 mg

Tretėsirė pėr injekcion: 100 mg /mL.

 

PREDNIZOLONI

 

Indikacionet:

Ērregullimet inflamatore dhe alergjike.

Vėrejtje tė posaēme:

Te suprimimi i gjėndrrės mbiveshkore, te  infeksionet, te hipertensioni, te infarkti, te diabetes mellitus, te osteoporoza, nė ulcerė peptike, nė hipotiroidizėm, nė histori tė miopatisė steroide, nė shtatzani dhe laktacion.

Kundėrindikacionet:

Infeksionet sistemike (pėrveē nėse trajtohen me antibioterapi specifike); duhet shmangur dhėnia e vaksinave me virus tė gjallė ( ulet reagimi i antitrupthave tė serumit).

Veprimet anėsore:

Mbidozimi dhe pėrdorimi i zgjatur mund tė rritė disa nga veprimet fiziologjike tė kortikosteroideve tė cilat qojnė deri te veprimet anėsore tė mineralokortikoideve dhe glukokortikoideve. Veprimet mineralokortikoide pėfshijnė hipertensionin, retencion tė ujit dhe natriumit dhe humbje tė kaliumit. Kėto veprime janė mė tė shprehura te fludrokortizoni por janė sinjifikante edhe te kortizoni, hidrokortizoni, kortokotropina, dhe tetrakosaktrina. Veprimet anėsore mineralokortikoide janė tė papėrfillshme te glukokortikoidet potentė siē janė betametazoni, dhe deksametazoni dhe paraqiten nė formė tė lehtė te metilprednizoloni, prednizoloni dhe triamcinoloni.

Minimizohen duke pėrdorur dozat mė tė ulėta terapeutike pėr kohė tė shkurtėr.

Efektet gastrointestinale pėrfshijnė: dispepsinė, ulceracione peptike, ezofageale dhe kandidazė;

Efektet muskuloskeletore pėrfshijnė: miopati, osteoporozė, fraktura vertebrale dhe tė eshtrave;

Efektet endokrine janė: suprimim i gjėndrrės mbiveshkore, ērregullime tė menstruacioneve dhe amenore. Sindromi Cushing (me doza tė larta, rėndom revezibile me ndėrprerje tė terapisė).

Efektet oftalmike janė: glaukoma, papilloedema, ekzacerbim i infeksioneve virale ose fungale oftalmike; Efektet tjera anėsore janė: shėrim i vonuar i plagėve, reakcione alergjike, psikoza dhe pėrkeqėsim i skizofrenisė.

Dozimi:

Oralisht fillimisht 10-20 mg nė ditė (nė sėmundje tė rėnda, deri 60 mg). Preferohet tė mirret nė mėngjes pas ngrėnjes. Doza mbajtėse ėshtė 2.5-15 mg nė ditė.  Sindromet kushingoide shfaqen rėndom me doza mė tė larta se 7.5 mg nė ditė.

Me injekcion I.M., 25-100 mg,  njė ose dy herė nė javė.

Format farmaceutike dhe dozat: 

Tableta: 5 mg, 10 mg, 25 mg;

Injekcione: I.M. 25 mg/mL

 

TRIAMCINOLONI

 

Indikacionet:

Suprimimi i ērregullimeve inflamatore, alergjike, reumatike.

Vėrejtje tė posaēme:

Shiko tek prednizoloni; dozat e larta mund tė shkaktojnė miopati proksimale, tė shmanget nė terapi kronike.

Kundėrindikacionet:

Shiko tek prednizoloni.

Veprimet anėsore:

Shiko tek prednizoloni.

Dozimi:

Nė astmėn bronkiale jepen 8 deri nė 16mg. Nė gjendjet alergjike 8 deri nė 12mg. Sėmundjet oftalmologjike 12 deri 40mg. Sėmundjet respiratore 18 deri 48mg. Sėmundjet hematologjike 16 deri 60mg. Meningjiti tuberkular 32 deri 48mg. Insuficienca adrenokortikale 4 deri 12mg. Karditi reumatik akut 20 deri 60mg. Lupus eritematodes 20 deri 32mg. Gjendjet edematoze 16 deri 20mg (mė sė shumti 48mg) derisa tė paraqitet diureza. Nė sėmundjet reumatike me injekcion tė thellė intramuskular nė muskulin gluteal tė jepen 40 mg acetonid triamcinoloni pėr depo efekt, tė pėrsėritet nė intervale tė bazuara nė pėrgjegjjen e pacientit; doza maksimale individuale 100 mg.

Forma farmaceutike dhe doza:

Tableta: 2mg, 4mg, 8mg

Injekcione depo: 40mg/mL

 

TETRAKOSAKTRINA

 

Indikacionet:

Testimi i funksionit adrenokortikal; mė parė pėrdorej si alternativė e kortikosteroideve nė ērregullimet si sėmundja e Crohnit ose artrtitin reumatizmal por pėrgjegjja e paparashikueshme ndaj tyre i ka larguar nga ky pėrdorim.

Vėrejtje tė posaēme:

Si kortikosteroidet tjera, rrezik nga shoku anafilaktik.

Veprimet anėsore:

Mbidozimi dhe pėrdorimi i zgjatur mund tė rritė disa nga veprimet fiziologjike tė kortikosteroideve tė cilat qojnė deri te veprimet anėsore tė mineralokortikoideve dhe glukokortikoideve. Veprimet mineralokortikoide pėfshijnė hipertensionin, retencion tė ujit dhe natriumit dhe humbje tė kaliumit. Kėto veprime janė mė tė shprehura te fludrokortizoni por janė sinjifikante edhe te kortizoni, hidrokortizoni, kortokotropina, dhe tetrakosaktrina. Veprimet anėsore mineralokortikoide janė tė papėrfillshme te glukokortikoidet potentė siē janė betametazoni, dhe deksametazoni dhe paraqiten nė formė tė lehtė te metilprednizoloni, prednizoloni dhe triamcinoloni.

Dozimi:

Me rrugė I.V. ose I.M. 250 mcg si dozė e vetme.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tretėsirė pėr injekcion 250mcg/mL ( si acetat).

3.3 KROMOGLIKATI DHE ANTAGONISTĖT E RECEPTORĖVE TĖ LEUKOTRIENEVE

Mekanizmi i veprimit:

Mekanizmi i veprimit tė kromoglikatit tė natriumit nuk ėshtė i sqaruar plotėsisht. Mund tė jetė i dobishėm te astma me bazė alergjike, por nė praktikė ėshtė e vėshtirė tė parashikohet kush do tė pėrfitojė kėshtuqė ėshtė e arsyeshme qė tė provohet pėr njė periudhė prej 4 deri 6 javėsh.

Antagonistėt e receptorėve tė leukotrieneve, montelukasti dhe zafirlukasti bllokojnė efektet e leukotrieneve cisteinile nė rrugėt e frymėmarrjes.

Zafirlukasti ėshtė antagonist selektiv dhe kompetitiv i receptorėve leukotrienė (LTRA) tė leukotrienit D4 dhe E4 (LTD4 dhe LTE4), komponenteve tė substancės me reagim tė ngadalėsuar tė anafilaksės (slow-reacting substance of anaphylaxis-SRSA).

Antihistaminikėt nuk kanė vlerė nė trajtimin e astmės bronkiale.Ketotifeni ėshtė njė antihistaminik me veprim qė thuhet se i ngjan kromoglikatit tė natriumit por ėshtė dėshmuar si zhgėnjyes (BNF 39).

 

KETOTIFENI

 

Indikacionet:

Shih mekanizmin e veprimit.

Vėrejtje tė veēanta:

Trajtimi i mėparshėm duhet tė vazhdojė edhe pėr mė sė paku 2 javė pas fillimit tė trajtimit me ketotifen; shtatzania dhe laktacioni.

Veprimet anėsore:

Pėrgjumje, gojė e terur, marramendje e lehtė, stimulim i SNQ, shtimi i peshės gjithashtu ėshtė raportuar.

Dozimi:

1 mg 2 herė nė ditė me ushqim. Nėse ėshtė e nevojshme doza rritet nė 2 mg dy herė nė ditė; trajtimi fillestar te pacentiėt nėn sedacion 0.5-1 mg nė mbrėjme. Fėmijėt mbi 2 vjeē 1mg 2 herė nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Kapsulla: 1 mg 

Tableta: 1 mg

Shurup: 1mg/5mL

 

KROMOGLIKATI I NATRIUMIT

 

Indikacionet:

Astma bronkiale e rėndė, prevenimi i bronkokonstrikcionit tė induktuar nga ngarkesa fizike, riniti alergjik, mastocitoza orale.

Kundėrindikacionet:

Tejndjeshmėria nė kromoglikat ose pėrbėrėsit e kėtij produkti.

Vėrejtje tė veēanta:

Kromoglikati nuk ka ndikim nė astmėn akute dhe statusin astmatik.Nganjėherė mund tė shfaqen reakcione anafilaktike tė rėnda me kromoglikat oral.

Veprimet anėsore:

Veprimet anėsore qė shoqėrohen me pėrdorim tė kapsullave inhaluese dhe aerosolit mund tė pėrfshijnė lakrimacion, tė ajurit e gjėndrrės parotide, dizuri, urinim tė shpeshtuar, marramendje, kokėdhembje, shpėrthim puērrash, urtikari, angioedemė, tė ajur me dhembje dhe pėshtirosje.

Reakcionet nga pėrdorimi i tretėsirės nebulizuese mund tė pėrfshijė: koll, kongjestion tė hundėve, fishkėllimė, kruarje tė hundės, epistaksė, djegie tė hundės dhe dhembje abdominale.

Veprimet anėsore qė mund tė paraqiten me pėrdorim tė tretėsirės nazale janė teshtima, therrje e hundės, ngacmim nazal, kodhembje dhe shija e keqe nė gojė.

Dozimi:

Me inhalim tė aerosolit tė rriturit dhe fėmijėt marrin nga 10 mg (2 inhalime) 4 herė nė ditė, duke rritur dozėn nė raste mė tė rėnda ose gjatė periudhave tė rrezikut tė shtuar nė 6-8 herė nė ditė; doza shtesė mund tė merren para ngarkesave fizike; doza e mbajtjes ėshtė 5 mg (1 inhalim) 4 herė nė ditė.

Me inhalim tė pluhurit tė rriturit dhe fėmijėt marrin 20 mg 4 herė nė ditė, duke e rritur dozėn nė rastet e rėnda deri nė 8 herė nė ditė; doza shtesė mund tė merren para ngarkesave fizike.

Me inhalim tė tretėsirės sė nebulizuar tė rriturit dhe fėmijėt marrin 20 mg 4 herė nė ditė, duke rritur dozėn nė rastet e rėnda deri nė 6 herė nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Aerosol pėr inhalim: 5mg/ dozė matėse

Tretėsirė pėr inhalim: 10mg/mL

Kapsulla pėr inhalim: 20mg

 

MONTELUKASTI

 

Indikacionet:

Terapi shtesė nė profilaksė tė astmės sė lehtė, mesatare dhe tė induktuar nga ngarkesa fizike qė ėshtė e kontrolluar nė mėnyrė tė papėrshatshme me kortikosteroide inhalatore dhe beta2 stimulues me veprim tė shkurtėr tė cilėt pėrdoren sipas nevoje.

Vėrejtje tė veēanta:

Shatatzania dhe laktacioni, sindromi Churg-Strauss.

Veprimet anėsore:

Ērregullime gastrointestinale, gojė e terur, reakcione tejndjeshmėrie pėrfshirė anafilaksėn, angioedemė dhe reakcione tė lėkurės, asteni, marramendje, kokėdhembje, pagjumėsi, infekcione tė traktit tė sipėrm respirator, ethe, artralgji, mialgji.

Dozimi:

10 mg nė mbrėmje; fėmijėt 6-14 vjeē marrin 5 mg nė mbrėmje.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta pėr pėrtypje: 5 mg

Tableta: 10 mg

 

ZAFIRLUKASTI

 

Indikacionet:

Profilaksa e astmės.

Kundėrindikacionet:

Insuficienca e mėlqisė, laktacioni.

Vėrejtje tė veēanta:

Tė vjetrit, shtatzania, insuficienca e veshkeve, sindromi Churg-Strauss.

Veprimet anėsore:

Ērregullime gastrointestinale, kokėdhembje, ērregullime tė gjakderdhjes, reakcione tė tejndjeshmėrisė pėrfshirė angioedemė dhe reakcione tė lėkurės, rrallėherė enzime tė rritura tė mėlqisė dhe shumė rrallė agranulocitozė; infekcione respiratore te tė vjetrit.

Dozimi:

20 mg 2 herė nė ditė; pėr fėmijėt nėn 12 vjeē nuk rekomandohet.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 20 mg

 

3.4 ANTIHISTAMINIKĖT

 

H1-bllokuesit

 

Mekanizmi i veprimit:

Antagonistėt e H1-receptorėve nuk pengojnė lirimin e histaminės siē e bėjnė kromolina ose nedokromili, por mė tepėr konkurojnė me histaminėn e lirė pėr H1-receptorėt. Nė pėrgjithėsi lidhja ka karakter kompetitiv (garues), por disa barna tė gjeneratės sė dytė lidhen nė mėnyrė jokompetitive nė raste kur janė prezente nė doza mė tė mėdha. Histamina ėshtė mediator nė shumė procese fiziologjike nė shumė inde. Pėr kėtė arsye veprimi i H1 bllokuesve ėshtė i ndryshėm. H1-bllokuesit antagonizojnė nė mėnyrė  kompetitive efektet e histaminės nė H1- receptorėt e traktit gastrointestinal, uterusit, enėve tė mėdha tė gjakut dhe muskujve bronkialė. Klorfeniramina  ushtron veprim deprimues nė SNQ duke bllokuar receptorėt qendror histaminergjikė dhe me kėtė shkakton efekt sedativ.

Veprimi antialergjik i H1-antagonistėve pėrveē bllokadės sė H1-receptorėve pėrfshin edhe mekanizma tė tjera ( tė dokumentuara) edhe pse kėto mekanizma vijnė nė shprehje gjatė pėrdorimit tė dozave qė janė mė tė mėdha se ato qė pėrdoren nė praktikėn klinike. Kėto veprime janė: pengimi i lirimit tė mediatorėve tė inflamacionit nga bazofilėt dhe mastocitet si dhe pengimi i migrimit tė eozinofileve, bazofileve dhe/ose tė neutrofileve. Kontributi i kėtyre mekanizmave nė njė pėrgjegjje tė pėrgjithshme klinike ndaj terapisė H1 bllokuese ėshtė i paqartė.

H1-bllokuesit poashtu posedojnė ca karakteristika antikolinergjike dhe ate nė shkallė tė ndryshme. Derivatet e propilaminės siē ėshtė klorfeniramina kanė veprim mesatar antikolinergjik. Ky efekt antikolinergjik duket se ėshtė pasojė e veprimit qendror antimuskarinik gjė qė implikon dhe spjegon edhe veprimin antiemetik edhe pse mėnyra e saktė e veprimit nuk dihet.

 

KLORFENIRAMINA

 

Indikacionet:

Nė trajtimin e sėmundjeve alergjike, veēanėrisht tė rinitit alergjik sezonal; urtikarieve akute; angioderma dhe si shtesė nė shokun anafilaktik.

Vėrejtjet e posaēme, kundėrindikacionet dhe veprimet anėsore :

Sikur prometazina.

Dozimi:

Oralisht, 4 mg, 3-4 herė nė ditė; tableta  8 mg, 2 herė nė ditė; me injekcion, 10-20 mg ose nė raste urgjente me injekcion tė ngadalshėm I.V. ( i zbutur nė shiringė me 10 mL gjak). Doza parenterale nuk guxon tė kalojė 40 mg nė ditė.

Te fėmijėt: 6-12 muajsh 1mg, dy herė nė ditė; 1-5 vjeē

1-2 mg, 3 herė nė ditė; 6-12 vjeē 2-4 mg,  3-4 herė nė ditė, ( 0.35 mg/kg/ditė, nė 4 doza tė ndara).

Format farmaceutike:

Tableta: 4 mg, 8 mg (veprim i zgjatur);

Shurup: 2 mg/5 mL;

Injekcione: 10 mg/mL dhe 100 mg/mL

 

LORATADINA

 

Indikacionet:

Lehtėsimi i simptomeve alergjike si urtikarie, rinit alergjik etj.

Vėrejtje tė posaēme:

Pacientėt me insuficiencė hepatike, hipertrofi prostate, retencion urinar, glaukomė.

Kundėrindikacionet:

Porfiria, shtatzania, laktacioni.

Veprimet anėsore:

Dhembje koke, pėrgjumje, molisje.

Dozimi:

10 mg nė ditė, nė stomak tė zbrazėt, fėmijėt me masė nėn 30 kg, 5 mg nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat: 

Tableta: 10 mg.

 

PROMETAZINA

 

Indikacionet:

Nė alergjitė e ndryshme siē janė: riniti sezonal, urtikarie akute dhe angioderma; nė anafilaksė akute; qetėsim (veēanėrisht te fėmijėt, nė obstetrikė dhe preoperativė pėr efektin e saj qetėsues, antiemetik dhe antimuskarinik; nė pėshtirosje dhe vjellje).

Kundėrindikacionet:

Nė epilepsi; sėmundje tė zemrės; ērregullime hepatike; astmė; glaukomė kėndngushtė; hipertrofi prostate.

Vėrejtje tė posaēme:

Nė shtatzani nuk ėshtė dėshmuar siguria e pėrdorimit; laktacion(hulumtimet kanė dėshmuar lidhshmėrinė e prometazinės me SIDS (sindromi i vdekjes sė papritur tė foshnjave- sudden infant death syndrome); nuk rekomandohet pėr fėmijėt nėn 2 vjeē; nė pėrdorimin e njėkohshėm me barna antikolinergjik, antipsikotik dhe depresiv treciklik; Te tė moshuarit pėr shkak tė efekteve antikolinergjike rekomandohen doza tė reduktuara. Duhet shmangur pėrdorimi i njėkohshėm mė alkohol. Me pėrdorim tė zgjatur mund tė shfaqet toleranca.

Veprimet anėsore:

Shpesh efekte qendrore si: marramendje, lodhje, jokordinim, halucinacione, nervozitet e veēanėrisht nė doza tė larta te fėmijėt.

Dozimi:

Nėpėrmjet gojės, fillimisht 10 mg, tri herė nė ditė, ose

25 mg nė mbrėmje qė mund tė rritet sipas nevojės deri nė 100 mg nė ditė, e ndarė nė disa doza ose me njė dozė tė vetme nė mbrėmje.

Te fėmijėt: nėpėrmjet gojės, 0.125 mg/kg, ēdo 4-6 orė ose 0.5 mg/kg nė mbrėmje; 2-5 vjeē,  5-15 mg/ditė; 6-10 vjeē, 10-25 mg/ditė

Me injekcion I.M.: 5-12 vjeē,  6.25-12.5 mg; 12-16 vjeē 12.5-25 mg (0.125-0.5 mg/kg)

Format farmaceutike dhe dozat:  

Tableta: 10 mg, 25 mg

Shurup: 5 mg/mL

Injekcione: 25 mg/mL

Kremė: 2% 25 mg

 

3.5 STIMULUESIT E FRYMĖMARRJES DHE SURFAKTANTĖT PULMONAR

BERAKTANTI

 

Indikacionet:

Trajtimi i sindromit distres respirator (respiratory distress syndrome-RDS) te tė posalindurit para kohe tė cilėt janė tė intubuar dhe marrin ventilim mekanik dhe tek tė cilėt monitorohet vazhdimisht shpejtėsia e punės sė zemrės dhe oksigjenimi arterial.

Vėrejtje tė veēanta:

Monitorimi i vazhdueshėm ėshtė i nevojshėm pėr tė shmangur hiperokseminė (pėr shkak tė pėrmirėsimit rapid tė koncentrimit tė oksigjenit arterial).

Veprimet anėsore:

Ėshtė raportuar pėr hemoragji pulmonare.

Dozimi:

Me tub endotrakeal jepen 100mg/kg qė ėshtė ekuivalent me vėllim 4mL/kg, i preferuar mbrenda 8 orėve tė lindjes; mund tė pėrsėritet mbrenda 48 orėve nė intervale kohore prej mė sė paku 6 orėsh deri nė 4 doza.

Format farmaceutike dhe dozat:

Suspenzion i beraktantit (ekstrakt i mushkėrive tė gjedhit) qė ka 25mg/mL fosfolipide, me lipide dhe proteine.

Suspenzion: 120mg/8 mL

3.6 OKSIGJENI

3.7 MUKOLITIKĖT

Mekanizmi i veprimit:

Mukolitikėt ndryshojnė strukturėn e mukusit duke zvogėluar nė kėtė mėnyrė viskozitetin e tij kėshtu qė ndihmojnė largimin e tij me veprim ciliar ose ekspektorim.

Acetilcisteina,karbocisteina, metilcisteina dhe stepronina kanė tė gjitha grupin tiol; nėse ky grup ėshtė i lirė siē ėshtė te acetilcisteina ai mund tė zėvendėsohet me lidhjet disulfide nė mukus duke kėputur lidhjet zingjirore tė mukusit. Mirėpo barnat sikurse ėshtė karbocisteina qė kanė tė “mbuluar” grupin tiol nuk mund tė veprojnė me kėtė mekanizėm dhe veprimi i saktė ėshtė i paqartė. Grupi tiol ėshtė gjithashtu i pėrfshirė nė mekanizmin e veprimit tė disa prej kėtyre barnave tė cilat pėrdoren nė trajtimin e helmimeve.

 

ACETILCISTEINA

 

Indikacionet:

Terapi ndihmėse pėr sekretimet abnormale, viskoze dhe tė ngjeshura nė sėmundjet kronike bronkopulmonare (emfizema kronike, emfizema me bronkit, bronkiti kronik astmatik, tuberkuloza, bronkiektazia, amiloidoza primare e mushkėrive). Sėmundjet akute bronkopulmonare (pneumonia, bronkiti, trakeobronkiti), komplikimet pulmonare tė fibrozės cistike, kujdesi te trakeostoma, komplikimet pulmonare te ndėrhyrjet kirurgjikale, pėrdorimi gjatė anestezionit, konditat posttraumatike tė krahėrorit, atelektaza pėr shkak tė obstrukcionit tė mukusit, studimet diagnostike bronkiale (bronkogrami, bronkospirometria).

Antidot pėr prevenimin ose zvogėlimin e dėmtimit tė mėlqisė i cili mund tė paraqitet me rastin e gėlltitjes sė sasive potencialisht toksike tė paracetamolit.

Kundėrindikacionet:

Tejndjeshmėria nė acetilcistein. Si antidot nuk ka kundėrindikacione.

Vėrejtje tė veēanta:

Mund tė paraqitet rritje e vėllimit tė sekretimit tė lėngshėm bronkial; nėse kollitja ėshtė joadekuate, duhet tė mbahen rrugėt e frymėmarrjes tė hapura me intubim mekanik nėse ėshtė e nevojshme.Kur ka ndonjė bllokim tė madh mekanik pėr shkak tė ndonjė trupi tė huaj ose akumulim lokal, tė bėhet pastrimi i rrugėve tė frymėmarrjes me aspirim endotrakeal me ose pa bronkoskopi.

Te astmatikėt duhet bėrė observim i kujdesshėm dhe nėse bronkospazmi progredon duhet menjėherė tė ndėrpritet dhėnja e barit.
Efektet alergjike mund tė paraqiten rrallė tė shfaqura si urtikari e gjeneralizuar. Nėse kėto paraqiten atėherė duhet tė ndėrpritet terapia.

Nėse paraqitet encefalopatia pėr shkak tė dėmtimit tė mėlqisė tė ndėrpritet terapia pėr tė shmangur administrimin e mėtejshėm tė substancave me azot.

Vjellje nganjėherė tė rėnda dhe perzistente paraqiten si simptom i tejdozimit tė paracetamolit. Trajtimi me acetilcisteinė mund tė rėndojė edhe mė shumė vjelljen.

Veprimet anėsore:

Pėshtirosje, vjellje, stomatit, ethe, rinoré, marramendje, djersitje e ftohtė, shtrėngim gjoksi, bronkokonstrikcion, bronkospazėm, iritim i trakesė dhe trungut bronkial.

Dozimi:

Nebulizimi (maska e gojės, tubusi, trakeotomia) bėhet me 1 deri 10 mL tė tretėsirės 20% ose 2 deri 20 mL tė tretėsirės 10% ēdo 2 deri 6 orė; doza e rėndomtė pėr shumicėn e pacientėve ėshtė 3 deri 5 mL tė tretėsirės 20% ose 6 deri 10 mL tė tretėsirės 10% nga 3 deri 4 herė nė ditė.

Fėmijėt mbi 6 vjeē dhe tė rriturit marrin nėpėrmjet gojės 600 mg nė mbrėmje ose 3 herė nė ditė nga 200 mg. Fėmijėt deri 2 vjeē marrin 200 mg 1 herė nė ditė kurse prej 2 deri 6 vjeē 200 mg 2 herė nė ditė.

Injekcionet intramuskulare merren 2-3 herė nė ditė nga 300 mg (tė rriturit) dhe 15-30 mg/kg nė ditė (fėmijėt).

Nė helmim me paracetamol jepen fillimisht 150 mg/kg (tė rriturit dhe fėmijėt) pastaj nga 50 mg/kg sė paku edhe 72 orė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Pluhur: 100 mg, 200 mg

Eferveta: 100 mg, 200 mg, 400mg, 600mg

Injekcione intramuskulare: 300 mg/3mL

Injekcione pėr infuzion: 5g/25mL

 

3.8 INHALACIONET AROMATIKE

3.9 PĖRGATESAT KUNDĖR KOLLIT-ANTITUSIKĖT

 

FOLKODINA

 

Indikacionet:

Koll i thatė ose qė shkakton dhembje.

Vėrejtje tė posaēme:

Nė tė sėmurėt astmatik; rezervėn respiratore tė zvogėluar.

Kundėrindikacionet:

Depresion respirator akut; shtypje intrakraniale e ngritur; ērregullimet hepatike; nė gjendjet ku duhet mėnjanuar inhibimin e peristaltikės; kolitin ulcerativ akut;  koliti qė shoqėron pėrdoriminet e antibiotikėve; fėmijėt nėn 1 vjeē.

Dozimi:

5-10 mg 3-4 herė nė ditė; fėmijėt 5-12 vjeē marrin (jo pėrgjithėsisht ) 2.5-5 mg.

Format farmaceutike dhe dozat:

Kapsulla: 10 mg

Shurup: 5mg/5mL, 4mg/5mL

 

KODEINA

 

Indikacionet:

Kolli i thatė,diarre akute ( si shtesė e zėvendėsimit tė elektrolitėve).

Vėrejtje tė posaēme:

Nė tė sėmurėt astmatik; rezervėn respiratore tė zvogėluar.

Kundėrindikacionet:

Depresion respirator akut; shtypje intrakraniale e ngritur; ērregullimet hepatike; nė gjendjet ku duhet mėnjanuar inhibimin e peristaltikės; kolitin ulcerativ akut;  koliti qė shoqėron pėrdorimin e antibiotikėve; fėmijėt nėn 1 vjeē.

Veprimet anėsore:

Mund tė shkaktojė tolerancė me pėrdorim tė zgjatur ( shih morfinėn).

Dozimi:

30 mg, 3 ose 4 herė nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 15mg, 30 mg

 

3.10 DEKONGJESTIVĖT NAZAL DHE SISTEMIK