FORMULARI I BARNAVE I KOSOVĖS

4. SISTEMI NERVOR QENDROR

 

4.1 HIPNOTIKĖT DHE ANKSIOLITIKĖT

Benzodiazepinet

Anksiolitikėt

ALPRAZOLAMI

BROMAZEPAMI

DIAZEPAMI

LORAZEPAMI

Hipnotikėt

KLORALHIDRATI

FLURAZEPAMI

NITRAZEPAMI

4.2 ANTIPSIKOTIKĖT DHE BARNAT ME VEPRIM TĖ NGJASHĖM

Antipsikotikėt

FLUFENAZINA

HALOPERIDOLI

KETIAPINA

KLORPROMAZINA

KLOZAPINA

RISPERIDONI

LEVOPROMAZINA

OLANZAPINA

4.3 BARNAT ANTIDEPRESIVE

Antidepresivėt treciklik

Antidepresivėt heterociklik

Inhibuesit e monoamino oksidazės (IMAO)

AMITRIPTILINA

FLUOKSETINA

MOKLOBEMIDI

SERTRALINA

FENELZINA

IMIPRAMINA

4.6 BARNAT PĖR TRAJTIMIN E VJELLJES DHE VERTIGOS

Antiemetikėt

CINARIZINA

CISAPRIDI

DOMPERIDONI

METOKLOPRAMIDI

4.7 ANALGJETIKĖT

Analgjetikėt jo-opioidė

Salicilatet

Paracetamoli

ACIDI ACETILSALICILIK

DIKLOFENAKU

IBUPROFENI

PARACETAMOLI

Agonistėt opioidė

BUPRENORFINA

KODEINA

MORFINA

PETIDINA

Agonistėt/antagonistėt e pėrzier opioidė

PENTAZOCINA

Antimigrenikėt

DIHIDROERGOTAMINA

ERGOTAMINA

4.8 ANTIEPILEPTIKĖT

Antikonvulzivėt

DIAZEPAMI

GABAPENTINA

KARBAMAZEPINA

KLORMETIAZOLI

KLONAZEPAMI

PRIMIDONI

SELEGILINA

VALPROATI I NATRIUMIT

VIGABATRINI

Barbituratet

FENOBARBITONI

FENITOINA

4.9 ANTIPARKINSONIKĖT

BIPERIDENI

BROMOKRIPTINA

LEVODOPA

PROCIKLIDINA

TRIHEKSIFENIDILI

4.10 BARNAT PĖR TRAJTIMIN E VARSHMĖRISĖ NGA SUBSTANCAT ABUZUESE

FLUMAZENILI

NALOKSONI

4.1 HIPNOTIKĖT DHE ANKSIOLITIKĖT

 

Benzodiazepinet

 

Mekanizmi i veprimit:

Benzodiazepinet veprojnė nė regjionin limbik, talamik dhe hipotalamik tė SNQ dhe mund tė shkaktojnė sedacion, hipnozė, relaksim muskular dhe aktivitet antikonvulziv. Tė dhėnat mė tė reja tregojnė se benzodiazepinėt ushtrojnė veprimin e vet pėrmes ndikimit nė kompleksin GABA-benzodiazepin receptor. GABA ėshtė njė neurotransmetues inhibitor qė realizon efektet e veta  nė nėntipet specifike receptore GABA-A dhe GABA-B. GABA-A ėshtė nėntipi receptor primar nė SNQ dhe mendohet se ėshtė i pėrfshirė nė veprimin e anksiolitikėve dhe sedativėve.

Mendohet se nėntipet specifike receptore tė benzodiazepineve janė tė bashkuara me GABA-A receptorėt. Nė SNQ dhe inde tė tjera janė tė lokalizuara tri tipe tė benzodiazepin (BNZ) receptorėve : BNZ 1 receptorėt janė tė lokalizuar nė cerebellum dhe nė korteksin cerebral, BNZ 2 receptorėt gjenden nė korteksin cerebral dhe palcėn e kurrizit, ndėrsa BNZ 3 receptorėt janė tė vendosur nė indet periferike. Aktivizimi i BNZ 1 receptorėve mendohet se ndėrmjetėson gjumin, kurse BNZ  2 receptorėt kanė ndikim nė relaksimin muskular, aktivitetin antikonvulziv, koordinimin motorik dhe memorie. Benzodiazepinet lidhen nė mėnyrė joselektive pėr BNZ 1 dhe BNZ receptorė gjė qė zmadhon efektet e GABA. Pėr dallim prej barbiturateve tė cilat intensifikojnė GABA pėrgjegjjet duke e rritur kohėzgjatjen e hapjes sė kanaleve tė klorureve, benzodiazepinet intensifikojnė efektet e GABA duke rritur afinitetin e GABA pėr GABA receptorė. Lidhja pėr GABA rezulton me hapjen e kanaleve tė klorureve qė shkakton pastaj hiperpolarizim tė membranės qelizore gjė qė parandalon ekscitimin e mėtutjeshėm tė qelizės.

Njė rezultat i vlefshėm dhe interesant qė ėshtė arritur gjatė tentimeve pėr sqarimin e veprimeve farmakologjike tė benzodiazepineve ėshtė pėrfitimi i antagonistit specifik tė benzodiazepineve- flumazenilit.

 

Anksiolitikėt

 

ALPRAZOLAMI

 

Indikacionet:

Anksioziteti.

Kundėrindikacionet:

I kontraindikuar tek pacientėt me tejndjeshmėri nė bar dhe tek glaukoma akute.

Veprimet anėsore:

Konfuzion dhe ataksi, mund tė paraqitet amnezioni, varshmėria, rritja e agresionit, kokėdhembja, vertigo, hipertension, ndryshime nė salivacion, ērregullime gastrointestinale, ērregullime vizuale, tremor, disartri, ērregullime tė libidos, retencion urinar, reakcione tė lėkurės.

Dozimi :

250-500 mcg 3 herė nė ditė. Sipas nevojės mund tė rritet deri nė total 3 mg nė ditė por nuk rekomandohet te fėmijėt.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 0.25mg, 0.5mg, 1mg, 2mg

Solucion oral: 0.5mg/5mL, 1mg/mL

 

BROMAZEPAMI

 

Indikacionet:.

Tek ērregullimet emocionale dhe psikosomatike.

Kundėrindikacionet:

I kontraindikuar tek pacientėt me tejndjeshmėri, nė komė, tek intoksikacioni me alkool dhe tek fėmijėt nėn 1-6 muaj.

Veprimet anėsore:

Pėrgjumje, tė folur tė turbullt, tremor, amnezion kalimtar, lodhje, ataksi,  insomni, halucinacione, hipotension, kolaps kardiovaskular, bradikardi, nistagmus, diplopi, pėshtirosje, konstipacion, retencion urinar, depresion respirator.

Dozimi:

Tė rriturit: 10mg, 3 herė nė ditė, sipas nevojės doza mund tė rritet nė 60-100 mg nė ditė nė doza tė ndara. Nuk rekomandohet tek fėmijėt.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 1.5mg, 3.5mg, 6mg

Kapsulla: 3mg

 

DIAZEPAMI

 

Indikacionet:

Nė trajtimin e gjendjeve anksioze ose pagjumėsisė; status epilepticus; konvulzione febrile; qetėsim preoperativ; simptome tė alkoholizmit.

Vėrejtje tė posaēme:

Insuficiencė respiratore; miastenia gravis; pacientėt me nivel tė ulur tė albuminave; ērregullim tė funksionit tė mėlqisė; pėr shkak tė biotransformimit tė ngadalshėm nuk preferohet si bar i zgjedhur te tė moshuarit.

Kundėrindikacionet:

Depresion respirator; insuficiencė hepatike e theksuar; glaukomė kėndmbyllur.

Veprimet anėsore:

Bradikardi, kolaps kardiovaskular, marramendje, ataksi, amnezion, dhembje nė vendin e injektimit, flebit, konstipacion, shqetėsim; pėshtirosje.

Dozimi:

Oralisht: 2 mg, 3 herė nė ditė, e rritur sipas nevojės nė 15-30 mg nė ditė, nė doza tė ndara; te tė vjetrit dhe tė molisurit doza duhet tė pėrgjysmohet.

Me rrugė I.M. ose I.V. tė ngadalshme (nė venė tė madhe dhe me shpejtėsi jo mė tė vogėl se 5 mg/min): 10 mg, nėse ėshtė  nevoja e pėrsėritur jo mė shpejt se pas 4 orėsh;

Me rrugė rektale si supozitorje: 10- 30 mg nė ditė ( dozat mė tė larta tė ndahen);

Me klizmė: 500 mcg/kg e pėrsėritur sipas nevojės pas 12 orėsh;

Konvulzionet febrile: me rrugė I.V. 250 mcg/kg; si klizma 500 mcg/kg, maks. 10 mg,

Status epilepticus: me rrugė I.V.: 10-20 mg e pėrsėritur pas 30-60 min. sipas nevojės; fėmijėt:  200-300 mcg/kg,

me rrugė rektale si klizmė 500 mcg/kg.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 2 mg, 5 mg, 10 mg;

Tretėsirė pėr injekcion: 10 mg/2mL

Tretėsirė e emulguar pėr injekcion: 10mg/2mL

Klizmė rektale: 5mg/5mL

 

LORAZEPAMI

 

Indikacionet:

Trajtim afatshkurtėr i shqetėsimit dhe pagjumėsisė, sedacion preoperativ, status epilepticus,

Vėrejtje tė posaēme:

Si te benzodiazepinet tjera.

Kundėrindikacionet, veprimet anėsore:

Shih diazepamin.

Dozimi:

Oralisht 1-4 mg nė ditė, nė doza tė ndara; pėr pagjumėsi, 1-2 mg para gjumit; me rrugė I.M. ose I.V. me injektim tė ngadalshėm: 25-30 mcg/kg, e pėrsėritur sipas nevojės pas ēdo 6 orėsh.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 1mg, 2.5 mg

Tretėsirė pėr injekcion: 2 mg/mL.

 

Hipnotikėt

 

KLORALHIDRATI

 

Indikacionet:

Pagjumėsia.

Vėrejtje tė posaēme:

Porfiri; tė moshuarit (duhet ulur doza); tė shmanget pėrdorimi i zgjatur; ērregullim pesonaliteti

Kundėrindikacionet:

Gastrit apo ulcerė, insuficiencė renale dhe hepatike, shtatzani dhe laktacion.

Veprimet anėsore:

Iritim gastrik, vjellje, ketouri, delir, halucinacione, rrallė varshmėri pas pėrdorimit tė zgjatur.

Dozimi:

0.5-1g maks. 2g para gjumit, e marrė me shumė ujė apo lėng, fėmijėt 30-50 mg/kg maks. 1g.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 414mg

Eliksir: 500mg/5mL

Eliksir pėr fėmijė: 4%  

FLURAZEPAMI

 

NITRAZEPAMI

 

4.2 ANTIPSIKOTIKĖT DHE BARNAT ME VEPRIM TĖ NGJASHĖM

 

Antipsikotikėt

 

Mekanizmi i veprimit:

Agjentėt konvencional, siē ėshtė fenotiazina, bllokojnė receptorėt dopaminergjikė nė regjionin mezolimbik tė trurit dhe rrisin rikthimin e dopaminės pėrmes bllokadės sė D2  autoreceptorėve somatodendritik. Pas afėrsisht 12 javėve tė terapisė kronike, shkaktohet bllokada depolarizuese e traktit dopaminergjik. Mendohet se zvogėlimi i neurotransmisionit nė regjionin limbik tė trurit redukton disa simptome te skizofrenisė siē janė halucinacionet dhe deluzionet. D2 bllokada jospecifike nė traktet nigrostriate dhe tuberoinfundibulare mund tė shkaktojė sindrom ekstrapiramidal dhe hiperprolaktinemi. Bllokada dopaminergjike nė zonėn shkrepėse hemoreceptore mund tė jetė pėrgjegjėse pėr efektin antiemetik tė shumė antipsikotikėve. Antipsikotikėt konvencional bllokojnė D1 dhe D2 receptorėt nė proporcion relativisht tė barabartė. Antipsikotikėt atipik kanė mekanizma tė ndryshėm tė  veprimit. Klozapina mė tepėr bllokon D1 dhe Dreceptorėt dhe ka efekt minimal nė D2 receptorė. Antipsikotikėt tjerė atipikė poashtu kanė afinitet mė tė madh ndaj D4 receptorėve se sa ata konvencional dhe nė pėrgjithėsi bllokojnė dopaminėn nė mėnyrė mė specifike nė regjionin limbike tė trurit. Faktorėt pėrgjegjės pėr nivel tė ulėt tė shfaqjes sė sindromit ekstrapiramidal qė janė observuar gjatė veprimit tė agjentėve atipikė pėrfshijnė bllokadėn e zvogėluar tė dopaminės nė rrugėt nigrostriale, afinitet minimal pėr D2 receptorė dhe/ose bllokadėn e (5HT-2A) receptorėve serotonik. Antagonizmi i dukshėm ndaj receptorėve serotonik qė i karakterizon antipsikotikėt atipik, paraqet dallimin kryesor nė mes tyre dhe agjentėve konvencional. Mendohet se hiperaktiviteti serotonik nė disa regjione tė trurit mund tė jetė nė mėnyrė indirekte i lidhur me hipoaktivitet dopaminik. Supozohet se te skizofrenia ndodhė njė aktivitet dopaminergjik i zvogėluar nė traktin nigrostriat dhe atė mezokortikal. Pėr kėtė arėsye, antagonizmi serotonik i antipsikotikėve atipik mund tė rezultojė me lirimin e dopaminės nė kėto regjione tė trurit ku ndodhet nė sasi tė mangėt, duke shkaktuar efekte qė i dallojnė antipsikotikėt atipik dhe konvencional ,dhe kėto dallime kanė tė bėjnė me veprime anėsore dhe efikasitet.

Tė gjithė antipsikotikėt atipik tregojnė aktivitet alfa-bllokues qė mund tė jetė i moderuar por edhe shumė i shprehur e qė ka si pasojė tė mundshme hipotensionin ortostatik.Histamin receptor antagonizmi ėshtė parcialisht pėrgjegjės pėr shtimin e peshės, dukuri qė shpesh e shoqėron  trajtimin antipsikotik. Klozapina dhe olanzapina kanė afinitet mė tė madh ndaj receptorėve muskarinik se sa risperidoni ose kuetiapini.

 

FLUFENAZINA

 

Indikacionet:

Skizofrenia dhe trajtimi i psikozave tjera; manitė; si shtesė trajtimit afatshkurtėr tė shqetėsimit tė theksuar, agjitimit psikomotorik.

Vėrejtje tė posaēme:

Shih klorpromazinėn.

Kundėrindikacionet:

Shih klorpromazinėn.

Veprimet anėsore:

Shih klorpromazinėn.

Dozimi:

2.5-10 mg nė ditė nė 2-3 doza tė ndara, i rregulluar sipas nevojės deri maks. 20 mg nė ditė; nuk rekomandohet pėr fėmijė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta 1 mg, 2.5 mg, 5 mg

Retard tableta: 3 mg, 6 mg

Tretėsirė pėr injekcion: 5mg/mL

Tretėsirė pėr depo-injekcion: 25mg/mL

 

HALOPERIDOLI

 

Indikacionet:

Shih flufenazinėn.

Vėrejtje tė posaēme:

Si te klorpromazina.

Kundėrindikacionet dhe veprimet anėsore:

Shih klorpromazinėn.

Dozimi:

1.5-3 mg, 2-3 herė nė ditė, nė rast nevoje 3-5 mg, 2-3 herė nė ditė; nė skizofreni rezistente, deri nė 100-120 mg nė ditė; te fėmijėt, fillimisht 50 mcg/kg/ditė tė  ndarė nė 2 doza, maks. 10 mg; me rrugė I.M.: 2-10 g, e pėrsėritur pas 4-8 orėsh, maks. 60 mg nė ditė; te fėmijėt nuk rekomandohet.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 2 mg, 10 mg

Pika orale: 2 mg/mL

Tretėsirė pėr injekcion: 5 mg/mL

Tretėsirė pėr depo-injekcion: 25mg/mL

 

KETIAPINA

 

Indikacionet:

Skizofrenia.

Vėrejtje tė posaēme:

Shtatzania, zvogėlimi i funksionit tė mėlqisė, tė vjetrit, pėrdorimi i njėkohshėm i barnave qė zgjasin intervalin QT (posaēėrisht tek tė vjetrit), sėmundjet cerebrovaskulare.

Kundėrindikacionet:

Laktacioni.

Veprimet anėsore:

Marramendje, dispepsi, konstipacion, fyt i thatė, abnormalitete tė enzimeve tė mėlqisė, asteni e lehtė, rinit, tahikardi, anksiozitet, ethe, mialgji, ekzantemė, leukopeni, neutropenia dhe eozinofili. Janė raportuar rrallė rritje tė koncentrimeve plazmatike tė triglicerideve dhe kolesterolit, redukim i koncentrimit plazmatik tė hormonit tiroid, prolongim i mundshėm i intervalit QT.

Dozimi:

Nė ditėn e parė  jepen 25 mg nga dy herė nė ditė , nė ditėn e dytė 50 mg dy herė nė ditė, nė ditėn e tretė 100 mg dy herė nė ditė, nė ditėn e katėrt 150 mg dy herė nė ditė, dhe pastaj duhet modifikuar doza varėsisht nga pėrgjegjja terapeutike. Dozat e rėndomta sillen prej 300-450 mg nė ditė tė ndara nė dy doza; doza maksimale 750 mg nė ditė;

Tė moshuarit: fillimisht 25 mg nė ditė, duke e  rritur dozėn shkallė-shkallė pėr 25-50 mg nė ditė.

Forma farmaceutike dhe doza:

Tableta tė veshura: 25mg, 100mg, 200mg

 

KLORPROMAZINA

 

Indikacionet:

Skizofrenia dhe psikoza tjera; mania; shqetėsime tė rėnda; pėshtirosje dhe vjellje nė mjekimin paliativ.

Vėrejtje tė posaēme:

Parkinsonizėm, epilepsi, shtatzani dhe laktacion, hipertrofi prostate miastenia gravis; mund tė shfaqet hipotension i theksuar veēanėrisht pas pėrdorimit me rrugė parenterale.

Kundėrindikacionet:

Koma e shkaktuar nga depresues tė SNQ, feokromocitoma, glaukomė me kėnd tė mbyllur.

Veprimet anėsore:

Simptome ekstrapiramidale, diskinezi tardive, distoni, hipotension, tahikardi, ērregullime menstruale, gjinekomasti, impotencė, pigmentim lėkure dhe tė syrit etj.

Dozimi:

Nga 25 mg, tri herė nė ditė, ose 75 mg nė mbrėmje, e rregulluar sipas nevojės sė pacientit, me dozė mbajtėse, nga 75 deri 300 mg, nė ditė ( nė psikoza nganjėherė 1g nė ditė; te fėmijėt 1-5 vjeē 500 mcg/kg ēdo 4-6 orė, 6-12 vjeē 1/3 ose ½ e dozės sė tė rriturit.

me rrugė I.M., thellė nė muskul, pėr lehtėsimin e simptomeve akute, 25-50 mg, ēdo 6-8 orė; fėmijėt: 500 mcg/kg, ēdo 6-8 orė, maks. 50-75 mg nė ditė; me rrugė rektale, supozitorje 100 mg, ēdo 6-8 orė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 25mg, 100mg

Injekcion: 50mg

 

KLOZAPINA

 

Indikacionet:

Tek skizofrenia, tek ata pacientė qė nuk reagojnė nė terapi tjera.

Kundėrindikacionet:

I kontraindikuar tek pacientėt me epilepsi tė pa kontrolluar, depresioni, koma.

Veprimet anėsore:

Kokėdhembje, sinkopė, marramendje, tremor, vertigo, sedacion, ērregullime tė gjumit, hipokinezi apo akinezi, agjitacion, konfuzion, insomni, lodhje, ataksi, depresion, tahikardi, hipotension, hipertension, dhembje gjoksi, hipotension ortostatik, tharje goje, konstipacion, pėshtirosje, vjellje, salivacion ekscesiv, diarre, leukopeni, agranulocitozė, ethe, spazma dhe dhembje muskujsh, ērregullim tė tė pamurit etj.

Dozimi:

Tė rriturit: nė fillim 12.5 mg P.O. njė herė nė ditė, doza rritet ēdo ditė nga 25-50 mg nė ditė deri nė 300-400 mg nė ditė nė fund tė javės sė dytė. Doza individuale ėshtė e bazuar nė tolerancėn e pacientit, nė efektet anėsore, gjendjen klinike. Shumica e pacientėve reagojnė nė dozėn ditore prej 300-600 mg , mirėpo tek disa edhe mbi 900 mg. Tė mos kalohet doza prej 900mg nė ditė!

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 25mg, 50mg, 100mg.

 

RISPERIDONI

 

Indikacionet:

Psikozat akute dhe kronike.

Vėrejtje tė posaēme:

Shtatzania, laktacioni, dėmtimi i mėlqisė, dėmtimi i veshkeve, pėrdorimi i njėkohshėm  i barnave qė prolongojnė intervalin QT.

Veprimet anėsore:

Insomni, agjitim, anksiozitet, kokėdhembje, marramendje, dobėsim i  vėmendjes, plogėshti, shikim i turbulluar, konstipacion, pėshtirosje dhe vjellje, dispepsi, dhembje abdominale, hiperprolaktinemi (me galaktore, ērregullime menstruale, amenore, ginekomasti), ērregullime tė funksionit seksual, priapizėm, inkontinencė urinare, abnormalitete tė enzimeve tė mėlqisė, tahikardi, hipertension, puērra tė lėkurės, rinit. Janė raportuar neutropenia dhe trombocitopenia, rrallėherė intoksikimi me ujė shoqėruar me hiponatremi, rregullim jonormal i temperaturės, konvulzionet.

Dozimi:

Ditėn e parė: 2 mg nė 1-2 doza tė ndara pastaj nė ditėn e dytė 4 mg nė 1-2 doza tė ndara (titrim mė i ngadalshėm ėshtė i nevojshėm tek disa pacientė); doza e rėndomtė sillet rreth 4-6 mg nė ditė; dozat mbi 10 mg nė ditė pėrdoren vetėm nėse levėrdia mbizotėron rrezikun (maks. 16 mg nė ditė).

Tė moshuarit (ose me mėlqi ose veshkė tė dėmtuara): fillimisht marrin nga 500 mikrogram, dy herė nė ditė duke shtuar dozėn pėr 500 mikrogram deri nė dozėn prej 1-2 mg, 2 herė nė ditė.

Pėr fėmijė nėn moshėn 15 vjeēare nuk rekomandohet.

Forma farmaceutike dhe doza:

Tableta tė veshura: 1mg, 2mg, 3mg, 4mg

LEVOPROMAZINA

 

OLANZAPINA

 

4.3 BARNAT ANTIDEPRESIVE

 

Antidepresivėt treciklik

 

Mekanizmi i veprimit:

Mekanizmi preciz i veprimit tė antidepresivėve treciklik akoma nuk ėshtė i kuptuar plotėsisht. Besohet se kėto barna pengojnė rimarrjen e neurotransmiterėve tė ndryshėm nė membranėn neuronale. Kjo rezulton me potencimin e neurotransmiterit nė receptorin postsinaptik. Imipramina, njė aminė terciare, inhibon rimarrjen e serotoninės mė tepėr se qė e bėjnė aminet sekondare, tė cilėt parėsisht inhibojnė norepinefrinėn. Pasi qė imipramina metabolizohet nė amine sekondare (desipraminė), klasifikimi i antidepresivėve treciklik i bazuar nė tipin e neurotransmiterit tė ngacmuar ėshtė problematik.

Pėrmirėsimi i disponimit si pasojė e terapisė antidepresive mund tė ndodhė vetėm te personat qė janė nė depresion dhe kėrkon njė kohėzgjatje 2-3 javore prej fillimit tė terapisė. Por, efektet anėsore mund tė vėrehen menjėherė pas disa orėsh. Efekti i vonuar antidepresiv ka sugjeruar rekonsiderimin e teorisė rimarrėse sepse bllokada e rimarrjes sė neurotransmiterit ndodhė shumė mė shpejtė se sa efekti klinik antidepresiv. Pėrmirėsimi i gjendjes depresive mund tė shkaktohet si pasojė e korigjimit tė njė marrėdhėnie abnormale neurotransmiter-receptor.

 

Antidepresivėt heterociklik

 

Mekanizmi i veprimit:

Mekanizmi primar i veprimit tė antidepresivėve heterociklik akoma nuk ėshtė mirė i kuptuar. Mendohet se kėto substanca interferojnė me neurotrasmiter tė ndryshėm pėr receptorėt e membranės sė neuronit. Inhibuesit specifik tė rimarrjes sė serotoninės (SSRI) janė shumė specifik nė aftėsinė e tyre qė shprehet me inhibimin e rimarrjes sė serotoninės e qė rezulton me potencimin e veprimit tė  neurotransmiterėve nė receptorėt sinaptik.

Ngritja e disponimit paraqitet vetėm tek personat e stresuar dhe mund tė kėrkojė 2-3 javė trajtim terapeutik.Efekti i vonuar  antidepresiv ka quar te rishqyrtimi i teorisė sė rrimarrjes,duke marrė parasysh qė bllokimi rimarrės i neurotransmiterit shfaqet shumė mė shpejt sesa veprimi klinik antidepresiv.Pėrmirėsimi i gjendjes antidepresive mund tė rezultojė nga korrektimi i relacioneve jonormale neurotransmiter-receptor.

 

Inhibuesit e monoamino oksidazės (IMAO)

 

Mekanizmi i veprimit:

Mendohet se inhibimi i enzimės MAO A ėshtė pėrgjegjės pėr veprimin primar antidepresiv tė IMAO meqė MAO A metabolizon serotoninėn dhe noradrenalinėn. Pėr shkak tė joselektivitetit tė kėtyre enzimeve, ato poashtu inhibojnė MAO B e cila, nė instancė tė fundit, rritė nivelin e dopaminės. Edhe pse tė dy izoenzimet oksidojnė agjentin hipertenziv tiraminėn, inhibimi i MAO A e rrit nė mėnyrė tė dukshme probabilitetin e pėrjetimit tė njė krize hipertensive sepse 80% e MAO intestinale i pėrket tipit A. Fenelzina dhe izokarboksazidi janė inhibues ireverzibil tė MAO; nevojiten deri nė 14 ditė pėr restaurimin e funksionit tė cilinė e ka pasur enzimi para trajtimit. Mendohet qė tranilcipromina ėshtė inhibues reverzibil pasi qė aktiviteti i MAO rrikthehet brenda 3-10 ditėve pas ndėrprerjes sė pėrdorimit tė kėsaj substance.

Inhibimi maksimal i MAO arrihet gjatė trajtimit me IMAO, por efekti i plotė antidepresiv rėndom vonohet me javė siē ndodhė edhe me antidepresivėt tjerė. Vonimi i efektit klinik mund tė jetė mė parė si pasojė e ndryshimeve nė karakteristikat e receptorėve (rregullimi “zbritės” i ß-receptorėve dhe alfa receptorėve), se sa i ndryshimit nė koncentrimin e neurotransmiterėve. Kėta agjentė kanė njė veprim variabil hipotensiv, me gjasė si pasojė e inhibimit tė qendrave vazomotore.

Inhibuesit reverzibil tė monoamino oksidazės (IRMAO)  dallohen prej IMAO antidepresivėve jo vetėm pėr faktin se lidhen nė mėnyrė specifike pėr  MAO A, por (qė ėshtė  mė e rėndsishme) edhe pėr ate se  inhibimi enzimatik i tyre ėshtė reverzibil. Si rezultat, lidhja e IRMAO pėr enzimė mund tė zavendėsohet me lidhjen e tiraminės pėr tė njėjtėn substancė. Pasi qė 80% e MAO intestinale i takon tipit A, njė shumė  sinjifikante e tiraminės mund tė oksidohet, duke redukuar akumulimin sistemik tė kėtij agjenti hipertenziv. Aktiviteti i MAO A rikthehet brenda 16 orėve pas ndėrprerjes sė moklobemidit ndėrsa efekti i tiraminės normalizohet brenda 3 ditėve pas ndėrprerjes sė trajtimit me kėtė medikament.

Selegilina nuk ka treguar ndonjė efekt tė dukshėm antidepresiv gjatė trajtimit me doza tipike pėr mjekimin e sėmundjes sė Parkinsonit.Por, me rritjen e dozės, selektiviteti i saj zhduket dhe efekti antidepresiv mund tė bėhet i dukshėm. Njė efekt neuroprotektiv mund tė ekzistojė, jo i lidhur me aktivitetin e MAO, por i lidhur me aftėsinė e tij pėr tė bllokuar radikalėt e lirė qė lirohen gjatė metabolizimit tė dopaminės.

Mekanizmi i saktė i antidepresivit bimor Hypericum perforatum akoma nuk ėshtė formuluar, por sidoqoftė shumė komponentė aktivė janė izoluar. Mendohet se efekti antidepresiv ndodhė nė njė pjesė pėr shkak tė inhibimit joselektiv tė MAO nga ana e hipericinės, flavonoideve dhe ksantoneve. Tė dhėnat nga eksperimentet me shtazė tregojnė se mund tė ndodhė inhibimi i rimarrjes sė serotoninės. Pėr shkak tė kėtyre njohurive, ėshtė pranuar gjerėsisht se Hypericum perforatum nuk duhet tė pėrdoret nė mėnyrė konkurente me agjentėt tjerė serotonergjik. Kjo teori ėshtė konfirmuar me raportet mbi sindromin serotonike tė rezultuar nga pėrdorimi i kombinimeve tė ndryshme tė Hypericum perforatum me inhibuesit serotonin-specifik rimarrės (SSRI) e ndryshėm.

 

AMITRIPTILINA

 

Indikacionet:

Depresione tė formave tė ndryshme; enureza nocturne tė fėmijėt; profilaksė kunder migrenės.

Vėrejtje tė posaēme:

Pacientėt me ērregullim tė pėrqueshmėrisė sė zemrės; glaukomė kėndmbyllur; porfiri; pacientėt me histori tė retencionit urinar; preferohet qė ndėrprerja e dhėnies sė barit tė bėhet graduale; shtatzani dhe laktacion.

Kundėrindikacionet:

Infarkt i miokardit; aritmi; pacientėt qė janė trajtuar me inhibitorė tė MAO-sė brenda 2 javėsh.

Veprimet anėsore:

Marramendje, dhembje koke, konstipacion, pėshtirosje, rritje e apetitit, dobėsi trupore, disfunksion seksual, retension urinar, tremor.

Dozimi:

Nė depresion, fillimisht 75 mg ( 30-75 mg te tė moshuarit dhe adoleshentėt) nė ditė, nė doza tė ndara ose si dozė e vetme nė mbrėmje, para gjumit, duke e rritur gradualisht deri nė maks. 150 mg, nė enurezė nocturne para gjumit; te fėmijėt 7-10 vjeē, 10-20 mg; te fėmijėt 10-16 vjeē, 25-50 mg, para gjumit.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 10 mg, 25 mg

Tretėsirė pėr injekcion: 10 mg/mL.

 

FLUOKSETINA

 

Indikacionet:

Sėmundjet depresive, ērregullimet obsesivo-kompulsive, bulimia nervosa.

Kundėrindikacionet:

Hipersenzitiviteti ndaj kėtij medikamenti, marrja e njėkohshme e MAO inhibitorėve (14 ditė brenda fillimit tė terapisė).

Veprimet anėsore:

SNQ: anksiozė, insomnia, nervozitet, kokėdhembje, pagjumėsi, lodhje, tremor, mundim, asteni.

SKV: palpitacione, flesh.

ORL: kongjestion nazal, faringit, kolli, sinusit.

SGI:pėshtirosje, diarre, tharje  goje, anoreksi, dispepsi, konstipacion,dhembje, abdominale, vjellje, oreks i shtuar.

SUGJ: disfunksione seksuale.

SR: distres respirator, infeksione tė rrugėve tė epėrme tė frymėmarrjes.

Lėkura: ekzantemė, kruarje, diaforezė.

Tė tjera: ethe, simptomet e ngjajshme me tė influencės, humbje e peshės, dhembje muskulare.

Dozimi:

Dozat, varėsisht prej sėmundjes, janė 20-60 mg njė herė ose dy herė nė ditė. Doza ditore maks. ėshtė 80 mg

Format farmaceutike dhe dozat: 

Kapsulla: 20 mg, 60 mg.

Pulvula: 10 mg, 20 mg.

Solucion oral: 20 mg/ 5mL.

 

MOKLOBEMIDI

 

Indikacionet:

Sėmundjet depresive, fobia sociale

Vėrejtje tė posaēme:

Tė shmanget tek pacientėt e agjituar dhe tė eksituar (ose tė jepet me sedativė, mė sė shumti deri nė 2-3 javė), tireotoksikoza,dėmtimi i mėlqisė, mund tė provokojė epizoda manike nė sėmundjet bipolare, shtatzani ose laktacion .

Kundėrindikacionet:

Gjendjet akute konfuze, feokromocitoma.

Veprimet anėsore:

Ērregullim gjumi, marramendje, ērregullime GI, kokėdhembje, trazim, agjitim, parestezķ, fyt i thatė, ērregullime vizuale, edemė, reakcione tė lėkurės. Janė raportuar edhe gjendje tė konfuzionit, rritje tė enzimeve tė mėlqisė (rrallė), galaktoré; hiponatremķ e mundshme.

Dozimi:

Pėr depresion fillimisht tė jepen 300 mg nė ditė, rėndom nė doza tė ndara pas ushqimit, duke e rregulluar dozėn varėsisht nga pėrgjegjja terapeutike; dozat e zakonshme lėvizin nga 150-600 mg nė ditė;

Pėr fėmijė nuk rekomandohet.

Pėr fobi sociale fillimisht jepen 300 mg nė ditė duke e rritur dozėn nė ditėn e katėrt nė 600 mg nė ditė, tė ndarė nė 2 doza, duke vazhduar pėr 8-12 javė pėr tė vlerėsuar efikasitetin.

Pėr fėmijė nuk rekomandohet.

Forma farmaceutike dhe doza:

Tableta tė veshura: 150mg

 

SERTRALINA

 

Indikacionet:

Sėmundjet depresive, ērregullimet obsesive kompulsive.

Vėrejtje tė posaēme:

ISRS (inhibuesit selektiv tė rimarrjes sė serotoninės) do tė duhej tė merren me kujdes tek pacientėt me epilepsi (tė shmanget nėse ėshtė nėn kontroll tė dobėt, tė ndėrpritet nėse paraqiten konvulzione), terapi elektrokonvulzive konkurente (janė raportuar konvulzione tė prolonguara me fluoksetinė), histori e manisė, sėmundje kardiake, histori e ērregullimeve tė gjakderdhjes, dėmtim i mėlqisė ose i veshkeve, shtatzania dhe laktacioni. ISRS mund tė dėmtojė aftėsinė psikomotorike (psh. ngasjen e mjeteve motorike). Tėrheqja e pėrnjėhershme e ISRS do tė duhej tė shmangej (shoqėrohet me kokėdhembje, pėshtirosje, parestezi, marramendje dhe anksiozitet).

Kundėrindikacionet:

ISRS nuk do tė duhej tė pėrdoreshin nėse pacientėt hyjnė nė fazė manike.

Veprimet anėsore:

Tahikardi, konfuzion, amnezi, halucinacione, sjellje agresive, psikozat, reakcione tejndjeshmėrie (duke pėrfshirė ekzantemė, erythema multiforme, fotosenzitivitet, angioedemė, artralgji, mialgji), teste abnormale tė funksionit tė mėlqisė, pankreatit, hepatit, verdhėz, dėmtim i mėlqisė, galaktore, ērregullime tė ciklit menstrual, parestezi, Janė raportuar (nuk ėshtė vėrtetuar shkaku) trombocitopenia, abnormalitete tė gjakderdhjeve kutane, pėrfshirė ecchymoses dhe purpura.

Dozimi:

Sėmundjet depresive: fillimisht 50 mg nė ditė, duke rritur dozėn  nėse ėshtė e nevojshme me doza shtesė prej 50 mg gjatė disa javėve deri nė maks. 200 mg nė ditė, pastaj duke reduktuar deri nė dozėn e rėndomtė mbajtėse prej 50 mg.

Pėr fėmijė nuk rekomandohet.

Ērregullimet obsesive-kompulsive: fillimisht 50 mg nė ditė, nėse ėshtė e nevojshme tė rritet me doza shtesė prej 50 mg gjatė disa javėsh; doza e rėndomtė lėviz nga 50-200 mg nė ditė; tek fėmijėt nuk rekomandohet.

Forma farmaceutike dhe doza:

Tableta: 50mg dhe 100mg

 

FENELZINA

 

Indikacionet:

Sėmundjet depresive.

Vėrejtje tė posaēme:

Diabetes mellitus, sėmundjet kardiovaskulare, epilepsi, ērregullime funksionale tė gjakut, terapi e njėkohshme elektrokonvulzive; tė vjetrit (kujdes tė madh); tė monitorohet shtypja e gjakut pėr tė hetuar pėrgjegjjen hipotensive (hipotensioni postural) dhe pėrgjegjjet hipertensive (tė ndėrpritet nėse shfaqen palpitacione ose kokėdhembje e shpeshtė); nėse ėshtė e mundshme tė shmanget ndėrprerja e pėrnjėhershme; paraqitje e  reakcioneve tė rėnda tė hipertensionit tek pėrdorimi i disa barnave dhe ushqimeve; tė shmanget tek pacientėt e agjituar; profiria; shtatzania dhe laktacioni; intervenimet kirurgjike.

Marramendja mund tė afektojė aftėsistė psikomotorike (psh. ngasjen e automjeteve).

Kundėrindikacionet:

Dėmtimi i mėlqisė ose testet funksionale tė mėlqisė-abnormale, sėmundjet cerebrovaskulare, feokromocitoma; nuk ėshtė i indikuar nė fazėn manike.

Veprimet anėsore:

Efektet anėsore rėndomė tė shoqėruara me pėrdorimin e inhibuesve MAO pėrfshijnė hipotensionin postural (posaēėrisht te tė vjetrit) dhe marramendjen; efektet tjera anėsore pėrfshijnė pėrgjumje, pagjumėsi, kokėdhembje, ligėsim dhe molisje, tharje tė gojės, konstipacion dhe ērregullime tjera gastrointestinale, edemė, lėvizje mioklonike, hiper-refleksi, enzime tė rritura tė mėlqisė, agjitim dhe tremor, nervozė, eufori, aritmi, shikim tė turbullt, nistagmus, vėshtirėsi nė urinim, djersitje, konvulzione, ekzantemė, purpurė, leukopeni, ērregullime seksuale, shtim nė peshė me apetit tė shtuar.Gjithashtu mund tė paraqiten: epizode psikotike me sjellje hipomanike, konfuzion dhe halucinacione mund tė paraqiten tek personat e ndjeshėm; verdhėza ka qenė raportuar dhe nė raste tė rralla ėshtė paraqitur edhe nekrozė hepatocelulare progresive; parestezi, neurit periferik, neuropatia periferike mund tė jetė pėr shkak tė mungesės sė piridoksinės; hiponatremi.

Dozimi:

Nga 15 mg, 3 herė nė ditė, tė rritet doza nėse ėshtė e nevojshme deri nė 4 herė nė ditė pas 2 javėsh (pacientėt spitalorė maks. 30 mg, 3 herė nė ditė), pastaj tė reduktohet gradualisht deri nė dozėn mbajtėse mė tė ulėt tė mundshme (15 mg ēdo tė dytėn ditė mund tė jetė regjim adekuat).

Pėr fėmijėt nuk rekomandohet.

Forma farmaceutike dhe doza:

Tableta: 15mg

 

4.4 STIMULUESIT E SISTEMIT NERVOR QENDROR

4.5 BARNAT PĖR TRAJTIMIN E OBEZITETIT

IMIPRAMINA

 

4.6 BARNAT PĖR TRAJTIMIN E VJELLJES DHE VERTIGOS

 

Antiemetikėt

 

Mekanizmi i veprimit:

Pasi qė efektet terapeutike mund tė realizohen pėrmes rrugėve tė ndryshme ekziston njė numėr i llojllojshėm i agjentėve antiemetik qė janė nė disponim. Qendra e vjelljes, qė ėshtė e lokalizuar nė formacionin retikular dorzolateral tė medullės, mund tė stimulohet nė mėnyrė direkte prej veshit tė brendshėm dhe traktit GI, ose mund tė pranojė impulse prej zonės hemoreceptore shkrepėse qė ndodhet nė ventrikulin e katėrt. Zona hemoreceptore shkrepėse reagon kryesisht pas veprimit tė stimuluesve kimik (barnat, toksinet, uremia) ndėrsa qendra e vjelljes stimulohet kryesisht me stimulues neurologjik.

Vjellja involvon stimulimin e qendrės sė vjelljes nė medullė, nė mėnyrė direkte, ose pėrmes zonės hemoreceptore shkrepėse. Brenda zonės hemoreceptore shkrepėse ekzistojnė shumė receptorė, e nė mes tė tyre edhe ata dopaminergjik. Antagonistėt e receptorėve dopaminergjik pengojnė stimulimin e zonės hemoreceptore shkrepėse dhe pėrmes kėsaj edhe bllokojnė sinjalet eferente nė traktin GI. Antagonistėt qendror dopaminergjik janė efektivė kur pėrfshihet edhe zona hemoreceptore shkrepėse sepse receptorėt dopaminergjik janė tė lokalizuar nė vetė zonėn hemoreceptore shkrepėse. Pėrveē fenotiazineve (proklorperazinės, tietilperazinės, dhe prometazinės) edhe barnat tjera (metoklopramidi, haloperidoli , domperidoni) bllokojnė receptorėt qendror dopaminergjik dhe janė antiemetik efektiv. Antagonizmi ndaj receptorėve dopaminergjik nė pjesėt tjera tė trurit, duke pėrfshirė kėtu edhe regjionet qė kontrollojnė lėvizjet, mund tė shkaktojė reakcione distonike qė janė tė zakonshme nė rastin e administrimit tė dozave tė larta.

Serotonina ėshtė neurotransmiteri tjetėr qė ėshtė i inkuadruar nė aktin e vjelljes. Pjesa mė e madhe e serotoninės nė organizėm ėshtė gjetur nė traktin GI dhe ėshtė vėrejtur se kemoterapia stimulon lirimin e serotoninės.Antagonistėt e receptorėve tė serotoninės bllokojnė pėrēueshmėrinė nervore prej zorrėve nė tru. Ėshtė zbuluar se dozat e larta tė metoklopramidės pėrveē receptorėve dopaminergjik. antagonizojnė edhe receptorėt serotonik. Granisetroni dhe ondansetroni janė agjentė antiemetik qė janė bėrė nė mėnyrė rapide, antiemetikėt mė efektivė qė janė nė disponim. Qė tė dy kėta agjentė pengojnė transmisionin vagal aferent nė qendrėn e vjelljes duke bllokuar nė mėnyrė selektive receptorėt serotonik tė tipit 3, tė lokalizuara nė periferi tė nervave vagal aferent dhe/ose nė zonėn kemoreceptore shkrepėse tė SNQ.

Roli i receptorėve tė serotoninės nė emezėn e induktuar me hemoterapi ėshtė bėrė evident gjatė shqyrtimit tė studimeve tė bėra nė drejtim tė pėrcaktimit tė mekanizmit me tė cilinė dozat e larta tė metoklopramidės parandalojnė nauzenė/emezėn. Prej zbulimit tė tyre (pas vitit 1980), 5-HT3 antagonistėt kanė qenė gjerėsisht tė shfrytėzuar pėr kontrollin e nauzesė / emezės tė induktuar nga kemoterapeutikėt, e sidomos nga cisplatina, bari me veprim tė shprehur emetogjen. Serotonin antagonistėt janė treguar poashtu tė suksesshėm nė trajtimin e nauzesė/emezės postoperative. Sidoqoftė, ata nuk u konsideruan si agjentė tė rradhės sė parė pėr trajtimin e gjendjeve tė lartpėrmendura sepse ekzistojnė edhe agjentė tjerė qė janė mė tė lirė dhe janė poashtu efektivė.

Mekanizmi i saktė me tė cilinė vepron dronabinoli ( njė pėrbėrės aktiv i gjetur nė cannabis) nuk ėshtė gjetur akoma. Me gjasė, ai vepron nė korteks pėr tė cilinė dihet se stimulon qendrėn e vjelljes. Benzodiazepinet, si diazepami dhe lorazepami, e nė anėn tjetėr edhe kortikosteroidet poashtu kanė qenė tė involvuar nė veprime antiemetike.

Kinetozat janė tė ndėrmjetėsuara me rrugė kolinergjike tė cilat shkojnė prej aparatit vestibular nė veshin e brendshėm dhe vazhdojnė nė mėnyrė direkte nė qendrėn e vjelljes.Pasi qė acetilkolina ndėrmjetėson si neurotransmiter, antikolinergjikėt me veprim qendror janė mė efektivėt. Nė barna qė pėrdoren pėr trajtimin e kinetozave merr pjesė edhe skopolamina e cila aplikohet  me rrugė transdermale dhe vendoset nė lėkurė pas veshit.

 

CINARIZINA

 

Indikacionet:

Ērregullimet vestibulare si: vertigo, tinitus, pėshtirosja dhe vjellja nė sindromin Meniere; sėmundja e udhėtimit; sėmundjet vaskulare.

Vėrejtje tė veēanta:

Shih tek antihistaminikėt.

Kundėrindikacionet:

Shih tek antihistaminikėt:

Veprimet anėsore:

Marramendja, nganjėherė tharje e fytit dhe tė pamur tė turbullt, reakcione alergjike tė lėkurės, lodhje; rrallėherė paraqitet sindromi ekstrapiramidal tek tė vjetrit nė terapi tė zgjatur.

Dozimi:

Ērregullimet vestibulare: 30 mg tri herė nė ditė, te fėmijėt e moshės 2-12 vjeē jepet gjysma e dozės sė tė rriturve.

Sėmundja e udhėtimit: 30 mg 2 orė para udhėtimit dhe pastaj nėse ėshtė e nevojshme nga 15 mg ēdo 8 orė gjatė udhėtimit te fėmijėt e moshės 5-12 vjeē gjysma e dozės sė tė rriturve.

Dozat dhe format farmaceutike:

Tableta: 25 mg, 50 mg

CISAPRIDI

 

Indikacionet:

Tek simptomet dhe lezionet mukozale tė shoqėruara me refluks gastro-esofagial.

Kundėrindikacionet:

I kontraindikuar tek pacientėt me tejndjeshmėri nė bar, tek perforimet e traktit gastrointestinal, tek hemoragjitė tek obstrukcionet mekanike.

Veprimet anėsore:

Kokėdhembje, insomni, nervozė, diarre, dhembje abdominale, pėshtirosje, konstipacion, flatulencė, dispepsi, rinit, sinusit, koll, infeksione tė traktit tė epėrm respirator, prurit, ethe, infeksione virale etj.

Dozimi:

Tė rriturit: nė fillim, 10 mg P.O. 15 minuta para ushqimit. Nėse nuk arrihet qėllimi atėherė tė rritet doza nė 20mg.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 10mg, 20mg

Suspenzion: 1mg/mL

 

DOMPERIDONI

 

Indikacionet:

Tek vjelljet dhe pėshtirosjet duke pėrfshirė edhe vjelljet dhe mundimet tė provokuara nga levodopa dhe bromokriptina, pastaj tė provokuar nga terapia citotoksike dhe radioterapia tek fėmijėt, dispepsia funksionale.

Kundėrindikacionet:

Tek fėmijėt, rreptėsisht pėrdoret vetem tek vjelljet dhe pėshtirosjet e provokuara nga terapia citotoksike dhe radioterapia, shtatzania dhe gjatė ushqimit tė fėmijės me gji, vjelljet postoperative.

Dozimi:

10-20 mg ēdo 4-8 orė, periudha maksimale e trajtimit 12 javė. Tek fėmijėt 200-400 mcg/kg  ēdo 4-8 orė ( vetėm tek vjelljet dhe pėshtirosjet e provokuara nga terapia citotoksike dhe radioterapia), tek dispepsia funksionale, 10-20 mg 3 herė nė ditė para ushqimit dhe  10-20 mg natėn, kohėzgjatja maksimale e trajtimit 12 javė. Nuk rekomandohet tek femijėt.

Format farmaceutike dhe dozat: 

Tableta: 10mg

 

METOKLOPRAMIDI

 

Indikacionet:

Pėshtirosje dhe vjellje, veēanėrisht tė shkaktuara nga kemoterapia dhe radioterapia abdominale; intubim i zorrės sė hollė; stazė diabetike gastrike.

Vėrejtje tė posaēme:

Insuficiencė renale dhe hepatike; pacientėt me sėmundjen e Parkinsonit dhe pacientėt me histori tė sėmundjeve mendore; mund tė shkaktojė reakcione ekstrapiramidale (pėr parandalim tė trajtohet me difenhidraminė); tė shmanget pėrdorimi 3-4 ditė para operacioneve nė abdomen; tė pėrdoret me kujdes te fėmijėt dhe dozat tė pėrcaktohen saktė.

Kundėrindikacionet:

Gjakderdhje nga trakti G.I. dhe obstruksion; epilepsi; pėrdorimi i njėkohshėm me  barna fenotiazinik, feokromocitoma.

Dozimi:

10 mg, 3 herė nė ditė; fėmijėt nėn 10 kg: 2 mg, tė ndarė nė dy doza; fėmijėt 10-14 kg, 1 mg, 3 herė nė ditė; fėmijėt 20-29 kg, 2.5 mg, 3 herė nė ditė; tė rriturit nėn 60 kg, 5 mg, 3 herė nė ditė (pėr fėmijėt dhe tė rriturit doza nuk duhet tė kalojė 500 mcg/kg/ditė).

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 10 mg

Tretėsirė orale: 5 mg/mL

Tretėsirė pėr injekcion: 5 mg/mL, 2mL.

 

4.7 ANALGJETIKĖT

 

Analgjetikėt jo-opioidė

 

Salicilatet

 

Mekanizmi i veprimit:

Salicilatet kanė veprim analgjetik, antipiretik antiinflamator dhe antireumatik. Veprimet farmakologjike tė tyre janė kualitativisht tė ngjashme. Salicilatet zbresin temperaturėn e trupit nėpėrmjet vazodilatimit tė enėve periferike tė gjakut dhe nė kėtė mėnyrė rrisin humbjen e temperaturės sė tepėrt. Veprimi antiinflamator dhe analgjetik mund tė jetė i ndėrmjetėsuar nėpėrmjet inhibimit tė kompleksit enzimatik tė sintezės sė prostaglandineve.

Acidi acetilsalicilik dallohet nga agjentėt tjerė tė kėtij grupi pasi qė inhibon mė fuqishėm sintezėn e prostaglandineve, ka veprim mė tė fortė antiinflamator dhe bėn inhibimin ireverzibil tė agregimit tė trombociteve.

 

Paracetamoli

 

Mekanizmi i veprimit:

Paracetamoli ėshtė metabolit aktiv i fenacetinės dhe acetanilidit, por ka toksicitet mė tė ulėt nė dozat e zakonshme tė rekomanduara. Vendi dhe mekanizmi i veprimit janė tė paqartė. Paracetamoli zvogėlon temperaturėn me veprim direkt nė qendrat pėr rregullimin e temperaturės nė hipotalamus (nėpėrmjet vazodilatimit dhe djersitjes). Paracetamoli ėshtė potent sikurse acidi acetilsalicilik nė inhibimin e sintezės sė prostaglandin sintetazės nė SNQ, por aktiviteti inhibues i sintezės sė prostaglandineve nė periferi ėshtė minimal, i cili mund tė matet me mungesėn e veprimit sinjifikant tė tij antireumatik dhe antiinflamator.

Pėrgjithėsisht veprimet analgjetike dhe antipiretike tė paracetamolit dhe tė acidit acetilsalicilik janė tė pėrafėrta.. Aspirina ėshtė superiore ndaj paracetamolit te dhembja e origjinės inflamatore. Paracetamoli nuk bėn inhibimin e agregimit tė trombociteve, nuk vepron nė pėrgjegjjen e protrombinės dhe nuk shkakton ulceracione tė traktit GI.

 

Barnat antiinflamatorė josteroidalė

 

Mekanizmi i veprimit:

Mekanizmi i veprimit i BJSAI, duke pėrfshirė kėtu edhe salicilatet, nuk ka qenė i pėrcaktuar deri nė vitin 1970. Nė vitin 1971, janė bėrė disa publikime tė cilat kanė treguar se mekanizmi anti-inflamator i BJSAI qėndron nė redukimin e sintezės sė prostaglandinės qė ėshtė pasojė e inhibimit tė ciklooksigjenazės (COX), e cila poashtu njihet si prostaglandin endoperoksid H sintetaza. BJSAI  nuk e inhibojnė aktivitetin peroksidik tė kėtij enzimi. BJSAI poashtu nuk i inhibojnė rrugėt e lipoksigenazės, dhe pėr kėtė arsye nuk suprimojnė sintezėn e leukotrienėve. COX ėshtė pėrgjegjėse pėr shndėrrimin e acidit arakidonik nė prostaglandinėn G2 (PGG2), qė paraqet hapin e parė nė sintezėn e prostaglandineve. Izoenzima qė tani ėshtė e njohur si COX-1 ėshtė izoluar me 1976. Me 1990, ėshtė dhėnė sugjestion pėr mundėsinė e ekzistimit tė dy COX enzimeve; me 1992, ėshtė klonuar enzimi i dytė -COX-2. COX-1 ėshtė  pjesė pėrbėrse e pothuaj tė gjitha indeve dhe ėshtė pėrgjegjės pėr sintezėn e prostaglandineve (si pėrgjegjje ndaj stimulimit tė hormoneve qarkulluese), e poashtu edhe pėr mirėmbajtjen e funksionit normal renal, integritetit tė mukozės gastrike, dhe hemostazės.

Duket se COX-2 ėshtė pjesė pėrbėrėse vetėm nė tru, veshkė, eshtra, organe reproduktive dhe nė disa neoplazma.Sidoqoftė, COX-2 mund tė induktohet nė shumė qeliza dhe ate si pėrgjegje  ndaj disa mediatorėve tė inflamacionit (p.sh. interleukina-1, faktori i nekrozės tumorale, lipopolisaharidet, mitogjenet dhe intermediatorėt oksigjen reaktiv). Njė mbirregullim i COX-2 ėshtė vėrejtur tek adenomat kolorektale dhe karcinomat, e poashtu edhe te kancerėt tjerė. Tani shihet se efektet e dobishme tė BJSAI mund tė jenė pasojė e inhibimit tė COX-2, ndėrsa efektet anėsore tė terapisė me BJSAI mund tė paraqiten pėr shkak tė inhibimit tė COX-1. Roli kyē i COX-2 nė inflamacion ėshtė i pėrkrahur nga inhibimi i COX-2 i bėrė me kortikosteroide; ndėrsa agjentėt e njėjtė (kortikosteroidet) kanė efekt tė vogėl nė tė shprehurit e veprimit tė COX-1. Sidoqoftė, ky dallim mund tė thjeshtėsohet edhe mė tej. Ėshtė sugjeruar se COX-1 mund tė ndikojė nė komponentet e inflamacionit. Ėshtė vėrejtur se COX-1 ėshtė i shprehur nė disa vende tė inflamacionit duke pėrfshirė nyjet nė reumatoid artrit dhe osteoartrit, posaēėrisht nė shtresėn sinoviale, dhe ky ėshtė enzim primar i sintezės sė prostaglandineve tek bursitet humane.

Inhibimi i COX-1 dhe COX-2 nga ana e BJSAI ndryshon varėsisht nga lloji i agjentit. Studimet tregojnė se BJSAI janė inhibues kompetitiv tė COX-1 dhe COX-2, mirėpo, brenda tyre ekzistojnė dy grupe: kompetitorėt e thjeshtė  dhe kompetitorėt e varur nga koha. Nė grupin e parė bėjnė pjesė: ibuprofeni, naprokseni, piroksikami dhe sulindaku. Kėta agjentė ,nė mėnyrė reverzibile, konkurojnė me arakidonate pėr lidhje nė pikat aktive tė COX. Nė studimet e bėra in vitro, kėta agjentė e inhibojnė COX-1 dhe COX-2 nė mėnyrė rapide (instante). Inhibuesit tė varur nga koha tė COX-1 dhe COX-2 pėrfshijnė diklofenakun, flubiprofenin, indometacinėn dhe meklofenamatin. Pėr inhibues tė varur nga koha testi i instant-inhibimit duket se nėnvlerėson mundėsitė e kėtyre agjentėve. Pasi qė tė lidhen pėr COX, ata shkaktojne ndryshime konformacionale nė proteinė gjė qė rezulton me lidhje tė fortė jokovalente. Kur tė lidhen nė kėtė mėnyrė , kėta agjentė shumė ngadalė disocojnė prej pikave lidhėse aktive.

Inhibimi  i agregimit tė trombociteve i vėrejtur gjatė veprimit tė BJSAI ėshtė pasojė e inhibimit tė COX-1 nė trombocite, qė shkakton  dhe zvogėlim tė nivelit tė tromboksanit trombocitar A2  dhe njė zgjatje tė kohės sė gjakderdhjes; COX-2 nuk shprehet nė trombocite. Inhibimi i agregimit tė trombociteve ėshtė reverzibil pas ndėrprerjes sė BJSAI; kohėzgjatja e inhibimit trombocitar ndryshon  prej 1 dite deri nė 2 javė pas ndėrprerjes. Kjo ndryshon prej veprimit tė aspirinės, e cila nė mėnyrė ireverzibile lidhet pėr COX-1 nė trombocite duke inhibuar kėtė enzim pėr tėrė jetėn e qelizės.

Gjatė trajtimit tė dhembjes, BJSAI janė mė efektivėt nė rastet kur inflamacioni shkakton senzitivitet tė receptorėve tė dhembjes (hiperalgjia). Duket se prostaglandinet janė pėrgjegjėse pėr senzitivizimin e receptorėve tė dhembjes; pėr kėtė arsye, BJSAI luajnė njė rol indirekt dhe nuk ndikojnė nė mėnyrė direkte nė hiperalgji. BJSAI rėndom rradhiten nė analgjetikė tė moderuar, por nė disa raste  (p.sh. disa forma tė dhembjes post-operative), ato mund tė jenė mė efikas se agonistėt opioidė.

Nė raste tė temperaturės sė lartė BJSAI tentojnė tė rikthejnė temperaturėn normale trupore duke vepruar nė hipotalamus. BJSAI bėjnė inhibimin e sintezės sė prostaglandineve , dhe ate nė mėnyrė specifike tė PGE2, nė organet cirkumventrikulare nė hipotalamus dhe afėr tij.

Bazuar nė ca studime, duket se aspirina dhe BJSAI zvogėlojnė incidencėn e kancerit tė kolonit. Formimi i PGE2 pėrmes COX-2 ėshtė shoqėruar me zhvillimin e kancerit tė kolonit, si pasojė e njė mbirregullimi tė COX-2 nė adenomat dhe karcinomat humane tė kolonit. Nė studimet nė shtazė, inhibuesit selektivė tė COX-2 suprimojnė karcinogjenezėn dhe reduktojnė formacionet polipoze intestinale nė minj. Sidoqoftė, BJSAI mund tė inhibojnė karcinogjenezėn edhe me mekanizma jo tė afėrt me COX-2. Shembull ėshtė sulindaku, njė agjent me aktivitet tė ulėt tė inhibimit tė COX-2, tek i cili ėshtė vėrejtur njė aktivitet mbrojtės kundėr kancerit tė kolonit. Inhibuesit selektivė tė COX-2 mund tė kenė rol nė hemoparandalimin e kancerit tė kolonit. Ėshtė vėrejtur se celokoksib redukton numrin e polipeve adenomatoze kolorektale tek pacientėt me polipozė adenomatoze familjare.

BJSAI oftalmikė inhibojnė reagimin miotik gjatė ndėrhyrjeve kirurgjike nė sy duke bėrė konstrikcionin e sfinkterit tė irisit, pavarėsisht nga mekanizmat kolinergjik. BJSAI oftalmik mund tė shkaktojnė zbritje tė tensionit intraokular , edhe pse diklofenaku dhe ketorolaku nuk kanė efekt sinjifikant nė presionin intraokular.

 

ACIDI ACETILSALICILIK

 

Indikacionet:

Acidi acetilsalicilik ushtron veprim analgjezik, antipiretik dhe antiinflamator prandaj indikohet pėr mjekimin e sėmundjeve reumatike dhe tė ērregullimeve tė tjera muskuloskeletore (duke pėrfshirė edhe artritin juvenil). Ai ushtron edhe veprim antitrombocitar, prandaj indikohet nė profilaksėn e sėmundjeve cerebrovaskulare ose tė infarktit tė miokardit, nė dhembje tė lehta deri mesatare dhe nė gjendje febrile.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me tejndjeshmėri ndaj barit, hemofili dhe ērregullime tė tjera tė koagulimit; ulcerė peptike aktive;

-te fėmijėt nėn 12 vjeē (pėrveē mjekimit tė artritit juvenil) laktacionit (rreziku i shfaqjes sė Reye sindromit).

Veprimet anėsore:

Ulcera me hemoragji tė fshehta; ērregullime gastriontestinale; hemoragji subkonjunktivale; ērregullime tė tė dėgjuarit; marramendje; konfuzion mendor; angioedemė; bronkospazmė; ekzantemė; rritja e kohės sė koagulimit; miokardi; trombocitopeni; Reye sindromi.

Dozimi:

300-900 mg ēdo 4-6 orė sipas nevojės, doza maksimale 4g nė ditė. Tek fėmijėt nuk rekomandohet.

Dozat dhe format farmaceutike:

Tableta: 100mg, 250mg, 300mg, 500mg

Eferveta: 300mg, 500mg

 

DIKLOFENAKU

 

Indikacionet:

Artriti reumatoid; artrit reumatoid juvenil; spondilit ankilizant; osteoartrozė; spondiliartrit; dhembje tė kurrizit; kriza akute tė gutės; inflamacione dhe edemė me dhembje posttraumatike dhe postoperative; dismenorre; adneksit; infeksione inflamatore me dhembje tė forta tė veshit, hundės ose ezofagut.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me ndjeshmėri tė lartė nė bar; ulcer peptik; te pacientėt te tė cilėt krizat e astmės, urtikaries, rinitit akut, nxiten nga acidi acetilsalicilik.

Veprimet anėsore:

Dhembje epigastrike, vjellje, diarre, hemoragji gastrointestinale, ulcer peptik, kolit hemoragjik jo specifik, dhembje koke, marramendje, pagjumėsi, ērregullime tė tė pamurit, konvulzione, rėnje flokėsh, fotosensibilizim, insuficiencė renale akute, hematuri, nefrit intersticial, sindrom nefrotik, ērregullime tė funksionit tė mėlqisė, trombocitopeni, leukopeni, agranulocitozė, anemi hemolitike, anemi aplastike.

Dozimi:

Oralisht: 75-150 mg nė ditė, tė ndara nė

2-3 doza. Preferohet pas ushqimit.

I.M.: 75 mg nė ditė, vetėm njė herė (nė raste tė veēanta 2 herė), pėr maksimalisht dy ditė.

I.V.: 75 mg e pėrsėritur sipas nevojės pas 4-6 orė, pėr maksimalisht dy ditė.

Doza maksimale ditore ėshtė 150 mg.

Fėmijėt: 1-2 vjeē tek artriti juvenil, oralisht, ose nga rektumi, 1-3 mg/kg nė ditė, nė doza tė ndara.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 50 mg

Tableta tė veshura:25 mg, 50 mg, 75 mg

Tableta me veprim tė zgjatur: 100 mg

Supozitorje: 50 mg, 100 mg

Injekcione: 25 mg/mL, 75 mg/mL

 

IBUPROFENI

 

Indikacionet:

Artriti reumatizmal; osteoartrit; spondilit ankilizant; nė dhembje tė lehta dhe ato mesatare; nė analgjezinė postoperatore; nė ethe dhe dhembje te fėmijėt.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me ndjeshmėri tė lartė nė bar; ulcerė peptike aktive dhe tė kaluar; sindromi i polipeve nazale; reaktivitet bronkospastik.

Veprimet anėsore:

Dispepsi, intolerancė gastrointestinale, hemoragji, dhembje koke, anemi, trombocitopeni, agranulocitozė.

Dozimi:

Tė rriturit: nė fillim 1200 mg nė ditė, nė doza tė ndara. Nė raste tė rėnda deri nė 1800 mg nė ditė. Doza mbajtėse ėshtė 600-1200 mg nė ditė. Doza nuk duhet tė tejkalohet mbi 2400 mg, nė 24 orė.

Fėmijėt: 20 mg/kg nė ditė, nė doza tė ndara. Nuk rekomandohet te fėmijėt me masė trupore nėn 7kg.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 100 mg, 200 mg, 300 mg, 400 mg, 600 mg, 800 mg

Suspension oral: 100 mg/5 mL

 

PARACETAMOLI

 

Indikacionet:

Dhembje me etiologji tė ndryshme; dismenorre; mialgji; neuralgji; ulje tė temperaturės nė gjendje febrile.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me tejndjeshmėri ndaj barit, insuficiencė renale dhe hepatike.

Veprimet anėsore:

Anemi hemolitike, neutropeni, leukopeni, pancitopeni, kruarje, urtikarie, hipoglikemi.

Dozimi:

Oralisht: tė rriturit, nga 0.5-1 g, 3-4 herė nė ditė. Doza maksimale ditore ėshtė 4 g nė ditė; fėmijėt nėn njė vjeē, 60 mg, 3-4 herė nė ditė; 1-6 vjeē, 60-150 mg, deri 4 herė nė ditė; doza maksimale pėr fėmijėt 3-6 vjeē ėshtė 480 mg, ndėrsa pėr fėmijėt e rritur ėshtė 1.2 g.

Me rrugė rektale: fėmijėt 1-5 vjeē, 125-250 mg, deri 4 herė nė ditė; tė moshuarit, supozitorje 500 mg, qė janė nė doza tė njėjta me ato orale.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 100 mg, 300 mg, 500 mg, 650 mg.

Tableta eferveshente (shkumėzuese): 500 mg, 300 mg, 400 mg

Supozitorje: 60 mg, 120 mg, 200 mg, 300 mg,

600 mg, 650 mg, 1.2 g.

Tretėsirė pėr injekcion: 0.5 g dhe 1 g.

 

Agonistėt opioidė

 

Mekanizmi i veprimit:

Agonistėt dhe antagonistėt opioidė intereagojnė me receptorėt e ngopshėm stereospecifik nė tru dhe nė indet tjera. Kėta receptorė  kanė njė  shpėrndarje tė gjerė dhe tė jonjėtrajtshme nė tru. Nė receptorė opioidė pėrfshiheshin: µ, kappa dhe delta qė mė vonė u riklasifikuan nga ana e njė nėnkomiteti tė Unionit Internacional tė Farmakologjisė nė OP1 (delta), OP2 (kappa) dhe OP3 (µ). Distribuimi i kėtyre receptorėve ndryshon varėsisht nga prezenca e tyre nė SNQ. Receptorėt µ janė tė vendosura nė tė gjitha areat e SNQ, sidomos nė sistemin limbik (korteksi frontal, korteksi temporal, amigdala dhe hipokampusi); talamus; striatum; hipotalamus dhe nė trurin e mesėm. Kappa receptorėt janė tė vendosura kryesisht nė palcėn e kurrizit dhe korteksin cerebral. Receptorėt opioidė janė tė ēiftėzuar me G-proteinė (guanin-nukleotid-proteina-lidhėse) receptorėt dhe funksionojnė si modulatorė (pozitiv dhe negativ) tė transmisionit sinaptik tė realizuar pėrmes proteinės efektore tė aktivizuar nga G-proteina. Agonistėt opioidė shkaktojnė analgjezion duke inhibuar neurotransmisionin ekscitator tė substancės P, acetilkolinės, noradrenalinės, dopaminės dhe GABA nė nivelin qelizor duke bllokuar kanalet e Ca tė varura nga tensioni (voltazha). Agonistėt opioidė  kanė poashtu efekt stimulator nė neurotransmision dhe nė lirimin e neurotransmiterėve.; mekanizmi i saktė i kėtij veprimi akoma nuk ėshtė plotėsisht i pėrcaktuar. Efekti analgjetik arrihet pėrmes ndryshimit tė percepcionit tė dhembjes nė palcėn e kurrizit (µ2-, delta-, kappa receptorėt) dhe rritjes sė nivelit nė SNQ (µ1- dhe kappa 3 receptorėt). Agonistėt opioidė poashtu modifikojnė sistemin imunologjik dhe atė endokrin. Opioidėt inhibojnė lirimin e vazopresinės, somatostatinės, insulinės dhe glukagonit.Pėrpos analgjezionit, stimulimi i µ-receptorėve shkakton eufori, depresion respirator dhe varėsi fizike.

 

BUPRENORFINA

 

Indikacionet:

Tek dhembjet e mesme dhe tė rėnda.

Kundėrindikacionet:

I kontraindikuar tek pacientėt me tejndjeshmėri nė kėtė bar.

Veprimet anėsore:

Pėshtirosje, sedacion, kokėdhembje, nervozė, eufori, vertigo, rritje e shtypjes intrakraniale, hipotension, bradikardi, tahikardi, hipertension, turbullim nė tė pamur, retencion urinar, depresion respirator, hipoventilacion, dispne, prurit.

Dozimi:

Tė rriturit dhe fėmijėt mbi 13 vjeē: 0.3mg I.M. apo ngadalė I.V. Nėse nuk arrihet efekti i dėshiruar doza tė pėrsėritet 30 deri 60min. pas aplikimit tė dozės iniciale. Fėmijėt 2 deri 12 vjet: 2 – 6mcg/kg I.M. apo I.V. 4-6 orė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Injekcione: 0.324 mg (ekuivalent me 0.3 mg bazė/mL)

 

KODEINA

 

Indikacionet:

Dhembjet e lehta dhe tė moderuara; koll joproduktiv.

Kundėrindikacionet:

Te pacientėt me ndjeshmėri tė lartė nė bar.

Veprimet anėsore:

Vjellje, konstipacion, pėrgjumje, deprimimi i frymėmarrjes, hipotension, spazma ureterike dhe biliare, tharje goje, djersitje, mbėrdhezje, marramendje, bradikardi, palpitacion, hipotermi, halucinacione, varėsi psikike dhe fizike, miozė, urtikarije dhe kruarje.

Dozimi:

Oralisht: 30-60 mg nė ēdo 4 orė, kur ėshtė nevoja, doza maksimale ėshtė 240 mg nė ditė.

Fėmijėt: 1-12 vjeē,  3 mg/kg nė ditė, tė ndara nė 3 doza.

I.M.: 30-60 mg, ēdo 4 orė nėse ėshtė nevoja.

Format farmaceutike dhe dozat:

Solucion oral: 15 mg/5 mL, 10 mg/5 mL

Injekcione: 30 mg/mL, 50 mg/mL

Tableta solubile: 30 mg, 60 mg

Tableta: 15 mg, 30 mg, 60 mg

 

MORFINA

 

Indikacionet:

Te dhembjet nė tumoret malinje; pas traumave tė rėnda; pas operacioneve; nė infarkt tė miokardit; astmė kardiake; edemė pulmonare akute; obstrukcion vaskular pėrferik; shok traumatik; emboli pulmonare; kolika abdominale, renale dhe biliare; premedikacion para anestezionit tė pėrgjithshėm.

Kundėrindikacionet:

Rritja e presionit intrakranial ose trauma tė kokės; abdomen akut; stazė e bronkeve; isuficiencė kardiake; insuficiencė renale, hepatike dhe respiratore; alkoolizėm akut; delirium tremens; ērregullime tė qendrės sė frymėmarrjes.

Veprimet anėsore:

Sedacion, somnolencė, eufori, mbėrdhezje, deprimim i frymėmarrjes, hipotension, retencion i urinės, spazma uretrale dhe biliare, tharje goje, djersitje, marramendje, bradikardi, palpitacione, hipotermi, halucinacione, ndryshime nė mėnyrėn e sjelljes, varėsi fizike dhe psikike, miozė, urtikarije dhe kruarje.

Dozimi:

Nė dhembjet akute, S.C dhe I.M. 10 mg, nė rast nevoje pėrsėritet ēdo 4 orė.

Fėmijėt: deri 1 muaj, 0.15 mg/kg; 1-12 muaj, 0.2 mg/kg;  1-5 vjeē, 2.5-5 mg; 6-12 vjeē, 5-10 mg.; I.V. ngadalė: ¼- 1/2 e dozės qė injektohet S.C. apo I.M.; nė infarkt miokardi, ngadalė nė venė 2 mg/min, 10 mg nė ditė; nė rast nevoje mund tė vazhdohet edhe me 5-10 mg tė tjera. Nė dhembje kronike: oralisht, S.C., I.M.: 5-20 mg nė ēdo 4 orė. Dozat mund tė rriten nė pėrputhje me nevojat. Doza oralisht duhet tė jetė sa dyfishi i dozės I.M.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 10 mg, 20 mg, 40 mg, 60 mg

Solucion oral: 10 mg/5 mL, 20 mg/5 mL, 20 mg/mL (i koncentruar)

Shurup: 1 mg/mL, 5 mg/mL

Injekcione: 10 mg/mL, 20 mg/mL

 

PETIDINA

 

Indikacionet:

Te dhembjet postoperative; te dhembjet nė tumore malinje; te neuritet e rėnda; nė ērregullime tė procesit tė lindjes, tė shoqėruara me dhembje, edemė pulmonare akute; nė spazme gastrointestinale tė rrugėve biliare; si premedikacion para anestezionit tė pėrgjithshėm.

Kundėrindikacionet:

Te pacientėt me ndjeshmėri tė lartė nė bar; nė gjendjet komatoze; te deprimimi i frymėmarrjes; te rritja e presionit intrakranial. Nuk duhet tė pėrdoret tek tė sėmurėt qė mjekohen me inhibues tė monoaminoksidazės ose qė nuk i kanė kaluar 14 ditė nga ndėrprerja e mjekimit me kėto barna.

Veprimet anėsore:

Eufori e lehtė, marramendje, vjellje, hipotension, deprimim i frymėmarrjes, eksitim i sistemit nervor qendror (nė disa grupe tė sėmurėsh).

Dozimi:

Oralisht: 50-100 mg, ēdo 4 orė,

Fėmijėt: 0.5-2 mg/kg; I.M. ose S.C., 25-100 mg qė pėrsėritet pas 4 orėsh.; fėmijėt I.M.: 0.5-2 mg/kg.

Analgjezia obstetrike I.M. ose S.C., 50-100 mg qė nė rast nevoje pėrsėritet pas 1-3 orėsh. Doza maksimale ėshtė 400 mg nė 24 orė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 50 mg, 100 mg

Shurup: 50 mg/5 mL

Injekcione: 10 mg/mL, 25 mg/mL, 50 mg/mL, 75 mg/mL, 100 mg/mL.

 

Agonistėt/antagonistėt e pėrzier opioidė

 

Mekanizmi i veprimit:

Agonistėt dhe antagonistėt opioidė intereagojnė me receptorėt e ngopshėm, stereospecifik nė tru dhe nė indet tjera. Receptorėt opioidė: µ, kappa dhe delta mė vonė u riklasifikuan nga ana e njė nėnkomiteti tė Unionit Internacional tė Farmakologjisė nė OP1 (delta), OP2 (kappa) dhe OP3 (µ). Kėta receptorė kanė njė shpėrndarje tė gjėrė dhe tė jonjėtrajtshme nė SNQ. Receptorėt µ janė tė vendosura nė tė gjitha hapėsirat e SNQ, sidomos nė sistemin limbik (korteksi frontal, korteksi temporal, amigdala dhe hipokampusi); talamus; striatum; hipotalamus dhe nė trurin e mesėm. Kappa receptorėt janė tė vendosur kryesisht nė palcėn e kurrizit dhe korteksin cerebral. Receptorėt opioidė janė tė ēiftėzuara me G-proteinė (guanin-nukleotid-proteina-lidhėse) receptorėt dhe funksionojnė si modulatorė (pozitiv dhe negativ) tė transmisionit sinaptik tė realizuar pėrmes proteinės efektore tė aktivizuar nga G-proteina. Efekti analgjetik arrihet pėrmes ndryshimit tė percepcionit tė dhembjes nė palcėn e kurrizit (µ2-, delta-, kappa receptorėt) dhe rritjes sė nivelit nė SNQ (µ1- dhe kappa 3 receptorėt). Pėrpos analgjezionit, stimulimi i µ-receptorėve shkakton eufori, depresion respirator dhe varėsi fizike. Mendohet se opioidėt agonistė/antagonistė lidhen pėr µ-receptorė dhe bėjnė garė me agonistėt e pastėr opioidė, por nuk ushtrojnė veprim (antagonizmi kompetitiv) e as nuk kanė efekt tė kufizuar (agonist parcial) nė kėta receptorė. Eshtė e  mundshme qė njė opioid tė veproj si antagonist nė µ-receptorė por akoma tė posedojė efekt analgjetik duke vepruar si agonist nė kappa-receptorė.

 

PENTAZOCINA

 

Indikacionet:

Te dhembjet nė tumoret malinje; pas traumave tė rėnda; pas operacioneve; nė infarkt tė miokardit; astmė kardiake; edemė pulmonare akute; obstrukcion vaskular pėrferik; shok traumatik; emboli pulmonare; kolika abdominale, renale dhe biliare; premedikacion para anestezisė sė pėrgjithshme.

Kundėrindikacionet:

Rritja e presionit intrakranial ose trauma tė kokės; abdomen akut; stazė e bronkeve; isuficiencė kardiake; insuficiencė renale, hepatike dhe respiratore; alkoolizėm akut; delirium tremens; ērregullime tė qendrės sė frymėmarrjes; pacientėt nė varėsi tė opioideve, hipertensioni arterial dhe pulmonar.

Veprimet anėsore:

Sedacion, somnolencė, eufori, mbėrdhezje, deprimim i frymėmarrjes, hipotension, retencion i urinės, spazma uretrike dhe biliare, tharje goje, djersitje, marramendje, bradikardi, palpitacione, hipotermi, halucinacione, ndryshime nė mėnyrėn e sjelljes, vartėsi fizike dhe psiqike, miozė, urtikarije dhe kruarje.

Dozimi:

Oralisht 50 mg ēdo 3-4 orė preferohet tė merren mbas ushqimit (diapazoni i dozimit ėshtė prej 25 mg –100 mg); Pėr fėmijėt nėn 12 vjeē nuk rekomandohet.

Parenteralisht jepen 30 mg I.M.,S.C. ose I.V; mund tė pėrsėritet ēdo 3-4 orė. Dozatė qė tejkalojnė 30 mg I.V. ose 60 mg I.M. ose S.C. nuk rekomandohen. Tė mos tejkalohet doza e pėrgjithshme ditore prej 360 mg.

Injekcioni S.C. tė aplikohet vetėm nėse ėshtė e domosdoshme pasi qė mund tė shkaktohet dėmtim serioz i indeve nė vendin e injektimit.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 50 mg

Kapsulla: 50 mg

Injekcione: 60 mg/2mL

Supozitorje: 50 mg

 

Antimigrenikėt

 

Migrena karakterizohet me dhembje koke rekurente qė zgjatė 4-72 orė. Dhembjet qė zgjasin mbi 72 orė quhen status migrenik. Ajo pėrkufizohet si dhembje koke neurovaskulare, edhepse sipas mendimeve tė sotme, origjina neurovaskulare hidhet nė plan dytėsor kurse rolin parėsor e bėjnė ndryshimet neurogjene dhe lirimi i substancave vazoaktive duke pėrfshirė serotoninėn, katekolaminat, histaminėn, kininat, neuropeptidet dhe prostaglandinat.

Paracetamoli dhe aspirina lehtėsojnė dhembjen nė shumicėn e rasteve me migrenė. Preferohet pėrdorimi i formave eferveshente ngase peristaltika e zvogėluar e zorrėve gjatė sulmit akut tė migrenės mund tė ulė absorbimin e barit.

PARACETAMOL- shih BAIJS

AC. ACETIL SALICILIK- shih BAIJS

Nėse dhembja nuk ndėrpritet pas trajtimit me BAIJS, atėherė mund tė trajtohet me ergotaminė, veēanėrisht te pacientėt te tė cilėt bėhen sulme tė theksuara dhe akute tė migrenės.

 

DIHIDROERGOTAMINA

 

Indikacionet:

Tek trajtimi i sulmeve akute migrenoze.

Kundėrindikacionet:
I kontraindikuar te pacientėt me tejndjeshmėri nė bar  gjatė shtatzanisė, gjatė ushqimit tė fėmijės me gji dhe tek pacientėt me sėmundje vaskulare periferike dhe okluzive; te sėmundjet e arteries koronare, te hipertensioni i pakontrolluar, disfunksioni hepatik dhe renal dhe nė sepsė.

Veprimet anėsore::

Pėshtirosje, vjellje, vertigo, dhembje abdominale, diarre, kokėdhembje tė ashpėrsuar(ndonjėherė), dhembje prekardiale, rrallė infarkt tė miokardit, fibrozė pleurale dhe peritonale qė mund tė paraqitet te abuzimi i barit.

Dozimi:

Tė rriturit: 1mg I.M. apo I.V. Tė pėrsėritet nė 1-2 orė deri nė dozėn e pėrgjithshme prej 2 mg I.V. apo 3 mg I. M. pėr atak.. Doza javore maksimale ėshtė 6 mg.

Format farmaceutike dhe dozat:

Injekcion: 1mg/mL

 

ERGOTAMINA

 

Indikacionet:

Sulmet akute tė migrenės.

Vėrejtje tė posaēme:

Rrezik nga vazospazmat pėrferike; tė moshuarit.

Kundėrindikacionet:

Ērregullime tė qarkullimit periferik, ērregullimet koronare, sindromi Raynad, sepsa, hipertension i theksuar dhe i pakontrolluar, sėmundje obliterative vaskulare, hipertiroidizėm, porfiri, shtatzani dhe laktacion.

Veprimet anėsore:

Ērregullime gastrointestinale, marramendje, dhembje koke, iskemi e miokardit.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 500 mikrogram

Injekcione: 500 mikrogram/mL

 

4.8 ANTIEPILEPTIKĖT

 

Antikonvulzivėt

 

Mekanizmi i veprimit:

Pėr ēdo grup tė antikonvulzivėve janė tė propozuara mekanizmat qė dallohen farmakologjikisht. Edhe pse nuk ekziston njė mekanizėm i pėrgjithshėm dhe koherent i aktivitetit antikonvulziv, shumė agjentė e ushtrojnė veprimin e tyre duke kufizuar pėrhapjen e sulmit nga fokusi (p.sh. karbamazepina, hidantoina) ose duke e ngritur pragun e ngacmimit (p. sh. sukcinimidet etj). Duket se barbituratet posedojnė tė dy llojet e mekanizmit tė veprimit.

Interesim i rritur ėshtė treguar pėr GABA receptorėt si mediator tė aktiviteteve konvulzive. Duket se benzodiazepina dhe acidi valproik veprimin e vet antikonvulziv e ushtrojnė pėrmes kėtij mekanizmi. Edhe pse gabapentina ėshtė zhvilluar si GABA analog, ajo nuk vepron nė GABA  receptorėt. Mekanizmi i saj nė kėtė moment ėshtė akoma i paqartė. Poashtu,  nuk dihet as mekanizmi i saktė i valproateve, por besohet se e rrisin koncentrimin intracerebral tė GABA, njė neurotransmiteri inhibitor nė SNQ.Valproatet , ndoshta, inhibojnė enzimet qė e katabolizojnė GABA, ose bllokojnė rimarrjen e saj nė terminalet nervore. Kėto sqarime, sidoqoftė, nuk shkojnė nė llogari tė efekteve terapeutike tė vėrejtura nė modelet animale tek tė cilat mungon njė rritje e nivelit tė GABA. Ėshtė e mundshme qė acidi valproik vepron duke suprimuar shkrepjet e pėrsėritura tė neuroneve pėrmes inhibimit tė kanaleve tė Na qė janė tė ndieshme ndaj voltazhės (tensionit). Veprimi i benzodiazepineve ėshtė i ndėrmjetėsuar pėrmes lehtėsimit qendror tė punės sė GABA receptorėve. Receptorėt qendror tė benzodiazepinės reagojnė nė mėnyrė alosterike me GABA receptorėt, me ē’rast potencohet efekti i GABA  dhe me kėtė rritet inhibimi i sistemit aktivizues ascendent retikular.

Disa antikonvulzivė, siē janė karbamazepina dhe fenitoina, ushtrojnė njė veprim nė kanalet neuronike tė Na. Qė tė dyjat janė pėrdorur me sukses nė trajtimin e sindromeve tė dhembjes neuropatike. Ėshtė interesant tė pėrmendet se lidokaina, njė anestetik lokal qė ėshtė aktiv nė kanalet e Na, poashtu posedon disa karakteristika antikonvulzive. Edhe pse ėshtė i paqartė mekanizmi i veprimit tė lamotriginės, studimet e bėra sugjerojnė se ky agjent mund tė stabilizojė membranėn e neuronit duke vepruar nė kanalet e Na tė ndieshme ndaj voltazhės. Ėshtė poashtu e mundshme qė edhe acidi valproik ushtron veprim nė kanalet e Na.

Besohet se disa antikonvulzivė veprojnė nė kanalet e Ca. Duket se etosuksimidi ka veprim specifik nė bllokimin e kanaleve tė Ca qė i takojnė T-tipit, pa ndikuar nė transportin e joneve tjera. Suksinimidet bėjnė ngritjen e pragut tė sulmit duke kufizuar shpėrndarjen e valės sė zbrazjes gjatė sulmit nė korteks dhe ganglione bazale. Ato kanė efekt tė vogėl nė kufizimin e potencimit post-tetanik tė transmisionit sinaptik. Pėrgjegjja sinaptike ndaj stimulimit tė pėrsėritur me frekuencė tė ulėt ėshtė e reduktuar, duke suprimuar pamjen tipike gjemb-dhe-valė tė sulmeve (qė mungojnė) tė petit mal.

Felbamati mund tė stimulojė N-metil-D-aspartat (NMDA) receptorėt qė ndodhen nė SNQ, pėr tė cilat besohet se marrin pjesė nė inicimin dhe propagimin e sulmeve. Duket se NMDA receptorėt rregullohen nga ana e glicinės pėrmes aktivizimit tė kanaleve jonike tė CA qė nė portėn hyrėse kanė receptorin. Lidhja e glicinės pėr NMDA receptorė shkakton rritje tė frekuencės sė hapjeve tė kanaleve qė ndėrmjetėsohet nga NMDA receptorėt, dhe kjo dukuri ėshtė e rėndėsishme pėr inicimin dhe propagimin e sulmeve. Felbamati antagonizon efektet e glicinės duke u lidhur pėr vendin e lidhjes sė glicinės nė NMDA receptorė, dhe pėrmes kėsaj e ngrit pragun e sulmit dhe parandalon pėrhapjen e tij.

Mekanizmi i veprimit antikonvulziv tė inhibitorėve tė anhidrazės karbonike, kryprave tė magnezit dhe tė gabapentinės akoma nuk ėshtė mirė i sqaruar.

 

DIAZEPAMI

 

Indikacionet:

Pėr qetėsimin simptomatik tė ankthit ( palpitacionet, pagjumėsia, djersitja, dridhja, paqėndrushmėria), ekscitimit dhe tensionit, qė kanė lidhje me gjendjen psikoneurotike, si dhe me ērregullimet qė kanė lidhje me shqetėsimet mendore. Pėr qetėsimin e pėrgjithshėm para masave terapeutike stresuoze ose ndėrhyrjeve tė tilla si goditja elektrike e zemrės, kateterizimi i zemrės, endoskopia, procedurat radiologjike, ndėrhyrjet e vogla kirurgjike, biopsitė, mjekimet e djegjeve etj. Nė psikiatri pėrdoret pėr mjekimin e tė sėmurėve tė eksituar tė shoqėruar me gjendje ankthi dhe panikė tė menjėhershme si dhe nė shqetėsimet mendore nė delirium tremens. Indikohet edhe pėr mjekimin akut tė gjendjeve epileptike si dhe tė gjendjeve tė tjera konvulzive (tetani, eklampsi).

Kundėrindikacionet:

Nė pacientėt me tejndjeshmėri ndaj barit si dhe te tė sėmurėt me vartėsi nga lėndėt e tjera duke pėrfshirė edhe alkoolin. Pėrjashtim bėjnė vetėm mjekimet e reakcioneve akute tė shkaktuara nga ndėrprerja e mjekimeve qė shkaktojnė varėsi.

Veprimet anėsore:

Lodhje, molisje, dobėsi muskulare, konfuzion, konstipacion, depresion, diplopi, disartri, dhembje koke, hipotension, mbajtje e urinės, skuqje tė lėkurės, vėshtėrsi nė tė folur, mundim, tharje goje, dridhje, marramendje, turbullim i tė pamurit, ankth, ērregullime tė gjumit, halucinacione. rritje tė transaminazave dhe e fosfatazės alkaline, si dhe raste tė ikterit. Pas injektimit tė shpejtė nė venė mund tė ndodhė trombozė e venave, flebit, iritim lokal, vjellje .

Dozimi:

Oralisht, tė rriturit: nė varėsi tė patologjisė dhe gjendjes sė pacientit doza e zakonshme ditore ėshtė 5-20 mg nė ditė. Doza e njėhershme rėndom nuk duhet tė kalojė 10 mg.

Te fėmijėt: 0,1- 0,3 mg/kg masė trupore nė ditė, me rrugė I.M. ose I.V. Te tė rriturit preferohet njė dozė prej 2-20 mg qė injektohet nė muskul apo venė. Nė varėsi tė masės trupore, indikimeve dhe rėndėsisė sė simptomeve. injektimi nė venė duhet tė bėhet ngadalė, (0,5-1 mL/minut); injektimi i shpejtė shkakton apne. Nė anesteziologji, si premedikacion, injektohen nė muskul 10-20 mg (fėmijėve 0,1-0,2 mg/kg), njė orė para induktimit tė anestezisė sė pėrgjithshme. Pėr qetėsimin e pėrgjithshėm, para procedurave terapeutike stresore, ekzaminimeve dhe ndėrhyrjeve injektohen nė venė 10-30 mg; fėmijėve 0,1-0,2 mg/kg. Nė gjinekologji dhe obstetrikė: eklampsia, pėr konvulzionet aktuale ose kėrcėnuese, injektohen nė venė 10-20 mg.Konvulzionet febrile tė zgjatura (qė zgjasin mė shumė se 15 minuta), konvulzionet rekurente ose ato konvulzione qė paraqiten tek fėmijėt me rrezik tė njohur duhet tė trajtohen nė mėnyrė mė aktive pasi qė ekziston rreziku i dėmtimit tė trurit. Diazepami ėshtė bari i dorės sė parė i cili jepet ose me injekcion tė ngadalshėm intravenoz nė dozė prej 250 mikrogram/kg ose, qė preferohet mė shumė, me tretėsirė rektale nė dozė prej 500 mikrogram/kg (maksimalisht 10 mg) duke pėrsėritur dozėn nėse ėshtė e nevojshme.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 2 mg, 5 mg, 10 mg

Injekcione: 5 mg/mL nė ampulė  2 mL

Tuba rektale (solucon rektal): 2 mg/mL, 4 mg/mL, 5 mg/mL.

 

GABAPENTINA

 

Indikacionet:

Sulmet parciale epileptike me ose pa gjeneralizim tek tė rriturit.

Kundėrindikacionet:

Hipersenzitiviteti.

Veprimet anėsore:

SNQ: dobėsi, somnolencė, mundim, ataksi, nistagmus, tremor, dizartri, amnezion, depresion, tė menduar abnormal, shtangime.

SKV: edemė periferike, vazodilatim.

ORL: rinit, faringit, koll, tharje e fytit.

Oftalmologjike : diplopi, ambliopi.

SGI: nauze, vjellje, konstipacion, tharje e gojės, dispepsion.

SUGJ: impotencė.

Hematologjike: zvogėlim i numrit tė leukociteve.

Lėkura: kruarje, abrazion.

Tė tjera: ērregullime tė dhėmbėve, rritja e oreksit dhe tė peshės, dhembje muskulare, fraktura.

Dozimi:

Fillohet me 300 mg njė herė nė ditė, dy herė nga 300 mg nė ditėn e dytė, tre herė nga 300mg nė ditėn e tretė dhe kėshtu me rradhė deri nė 1.800 mg nė ditė ose edhe mė pak nėse efektet janė tė kėnaqshme. Tolerim i mirė i medikamentit ėshtė treguar edhe gjatė administrimit tė dozave mė tė larta       (deri nė 3.600 mg).

Ekziston skemė e posaēme e dozimit tek pacientėt me sėmundje tė rėnda tė veshkeve ose tek ata qė i nėnshtrohen hemodializės.

Format farmaceutike dhe dozat: 

Kapsulla: 100 mg, 300 mg, 400 mg.

 

KARBAMAZEPINA

 

Indikacionet:

Nė epilepsi, nė formėn primare ose sekondare tė epilepsisė sė gjeneralizuar, me kriza e komponente toniko-klonikė. Nuk jep efekte tek petit mal. Indikohet nė mani, nė profilaksėn  e ēregullimeve maniako-depresive; nė neuralgji trigeminale idiopatike dhe neuralgji trigeminale; neuralgji glosofaringale idiopatike; sindrom i abstinencės nga alkooli; diabet insipid qendror; poliuri dhe polidipsi me origjinė neurohormonale; neuropati diabetike.

Kundėrindikacionet:

Te pacientėt me tejndjeshmėri ndaj barit; te blloku atrioventrikular; nuk pėrdoret sė bashku me inhibuesit e monoaminoksidazės (IMAO).

Veprimet anėsore:

Tharje e gojės, mungesė e oreksit, vjellje, diarre, konstipacion, dhembje koke, marramendje, pagjumėsi, ataksi, diplopi, hiponatremi, dermatit eksfoliativ, nekrolizė epidermike toksike, rėnje flokėsh, leukopeni, trombocitopeni, agranulocitozė, tromboembolizėm, hepatit, proteinuri,  edemė e gjėndrrave limfatike.

Dozimi:

Tė rriturit, nė fillim 200 mg, 1 ose 2 herė nė ditė; pastaj doza rritet ngadalė deri nė 400 mg, 2-3 herė nė ditė kur edhe arrihet dozimi optimal.

Te fėmijėt: 10-20 mg/kg nė ditė.Doza maksimale ėshtė 1,6 gr nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 100 mg, 200 mg, 400 mg

Shurup: 100 mg/5 mL

 

KLORMETIAZOLI

 

Indikacionet:

Hipnotik, status epileptik, apstinencė nga alkooli, qetėsim gjatė anestezionit regjional.

Vėrejtje tė posaēme:

Nė ērregullime kardiake dhe respiratore, hepatit, ērregullime personaliteti tė theksuara, te  tė moshuarit sedacion i tepruar.

Kundėrindikacionet:

insuficiencė akute pulmonare, te alkoolistėt qė vazhdojnė tė pijnė.

Veprimet anėsore:

kongjestion dhe iritim nazal; dhembje koke; reakcione nė lėkurė (mė rrallė); tek infuzionet I.V. tromboflebit i lokalizuar; tahikardi dhe rėnje kalimtare e shtypjes sė gjakut.

Dozimi:

Nė pagjumėsi tė theksuar, te tė rriturit, 1-2 kapsulla ose 5-10 mL shurup para gjumit.

Nė agjitim, nga 1 kapsullė ose 5 mL shurup, 3 herė nė ditė

Abstinencė nga alkooli fillimisht 2-4 kapsulla, pastaj:

ditėn e parė 9-12 kaps. tė ndarė nė 3-4 doza

ditėn e dytė 6-8 kaps. nė 3-4 doza

ditėn e tretė 4-6 kaps. nė 3-4 doza, pastaj doza zvogėlohet gradualisht me trajtim maks. 9 ditor.

Nė anestezion regjional, infuzion I.V. si tretsirė 0.8% tė edisilatit tė klormetiazolit; pėr induksion 200 mg/min nė 1-2 minutat e parė pastaj dozė mbajtėse 8-32 mg/min.

Nė status epileptik, si tretėsirė 0.8% fillimisht, 40-120 mg/min deri nė maks.  320-800 mg /min; nėse ka nevojė mund tė vazhdohet ( nė bazė tė pėrgjegjjes sė pacientit) me rėndom 4-8 mg/min.

Te fėmijėt: fillimisht 80 mcg/kg/min pastaj doza rritet ēdo 2-4 orė derisa tė ndalen konvulzionet.

Format farmaceutike dhe dozat:

Kapsulla: 192 mg

Shurup: 250 mg/5 mL

Infuzion I.V.: 0.8% (8 mg/mL), 500 mL

 

KLONAZEPAMI

 

Indikacionet:

Te gjitha format e epilepsisė; mioklonusi; statusi epileptik.

Kundėrindikacionet:

Depresion respirator, insificiencė akute respiratore.

Vėrejtje tė posaēme:

Sėmundjet respiratore, mėlqia dhe veshket e dėmtuara, tė vjetrit dhe tė molisurit, shtatzania dhe laktacioni, tė shmanget ndėrprerja e shpejtė e trajtimit; porfiria. Pėrgjumja mund tė afektojė shkathtėsinė e ngasjes sė automjeteve dhe manipulimit me makina.

Veprimet anėsore:

Pėrgjumje, lodhje, marramendje, hipotoni e muskujve, ērregullime tė koordinimit, hipersalivacion te fėmijėt, agresivitet paradoksal, ndryshime mentale dhe ngacmueshmėri, ērregullime tė pasqyrės sė gjakut shfaqen rrallė, rezultate jonormale tė testeve funkcionale tė mėlqisė.

Dozimi:

Fillimisht 1 mg (tė vjetrit, 500 mikrogram) nė mbrėmje gjatė 4 netėve, duke rritur dozėn gjatė 2-4 javėsh deri sa tė mbėrrihet doza e rėndomtė mbajtėse 4-8 mg/nė ditė nė doza tė ndara. Fėmijėt deri 1 vjeē fillojnė me 250 mikrogram duke e rritur dozėn deri nė 0.5-1 mg/ditė nė doza tė ndara; fėmijėt 1-5 vjeē fillojnė me  250 mikrogram duke rritur dozėn deri nė 1-3 mg nė ditė nė doza tė ndara; fėmijėt 5-12 vjeē fillojnė me 500 mikrogram duke rritur dozėn deri 3-6 mg nė ditė nė doza tė ndara.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 500 mikrogram, 2 mg

 

PRIMIDONI

 

Indikacionet:

Tė gjitha format e epilepsisė pėrveē kur mungojnė konvulzionet; tremori esencial.

Vėrejtje tė posaēme:

Shiko tek fenobarbitoni.

Veprimet anėsore:

Shiko tek fenobarbitoni. Marramendje, ataksi, pėshtirosje, ērregullime tė tė pamurit dhe ekzantemė posaēėrisht nė pėrdorimin e parė dhe qė rėndomė ėshtė reverzibil nė pėrdorimin e vazhdueshėm.

Dozimi:

Tek epilepsia fillimisht 125 mg para gjumit duke e rritur dozėn pėr 125 mg ēdo tri ditė deri nė 500 mg nė ditė tė ndarė nė dy doza. Doza vazhdon tė rritet pastaj pėr 250 mg ēdo tri ditė deri nė dozėn maksimale prej 1,5 g nė ditė nė doza tė ndara.

Fėmijėt: nėn 2 vjeē marrin 250-500 mg nė ditė, nė 2 doza tė ndara; 2-5 vjeē 500-750 mg nė ditė, nė 2 doza tė ndara; 6-9 vjeē 0,75-1 g nė ditė, nė 2 doza tė ndara.

Tremori esencial: fillimisht 50 mg nė ditė (si suspenzion) duke e rritur gradualisht dozėn gjatė 2-3 javėve varėsisht nga pėrgjegjja terapeutike; maksimalisht 750 mg nė ditė.

Forma farmaceutike dhe doza:

Tableta: 250mg

Suspenzion oral: 250mg/5mL

 

SELEGILINA

 

Indikacionet:

Sėmundja e Parkinsonit ose parkinsonizmi simptomatik (por jo sindromi ekstrapiramidal i shkaktuar nga barnat), i pėrdorur vetėm (nė sėmundjen e hershme) ose si terapi shtesė me levodopėn.

Vėrejtje tė posaēme:

Ulcerime gastrike ose duodenale (tė shmanget nė ulcerimin aktiv), hipertensioni i pakontrolluar, aritmia, angina, psikozat, shtatzania dhe laktacioni, efektet anėsore tė levodopės mund tė rriten, pėrdorimi i njėkohshėm mund tė kėrkojė zvogėlimin e dozės prej 10-50% tė levodopės.

Veprimet anėsore:

Konstipacion, diarre, pėshtirosje dhe vjellje, fyt i thatė, stomatit, faringit, hipotension, depresion, konfuzion, psikozė, agjitim, kokėdhembje, tremor, marramendje, vertigo, ērregullime gjumi; dhembje shpine, shtrėngim muskujsh, dhembje e nyjeve, vėshtirėrsi nė urinim, reakcione tė lėkurės, janė raportuar rritje tė enzimeve tė mėlqisė.

Dozimi:

10 mg nė mėngjes, ose 5 mg nė mėngjes dhe mesditė.

Tė vjetrit:pėr tė shmangur konfuzionin dhe agjitimin, mbase do tė ishte adekuate tė fillohet trajtimi me dozė prej 2,5 mg nė ditė.

Forma farmaceutike dhe doza:

Tableta: 5mg

 

VALPROATI I NATRIUMIT

 

Indikacionet:

Te tė gjitha format e epilepsisė.

Kundėrindikacionet:

Te pacientėt me tejndjeshmėri ndaj barit, hepatit akut, hepatit kronik, porfiri.

Veprimet anėsore:

Pėshtirosje, ataksi, iritim gastrik, hiperamonemi, shtim oreksi dhe shtim nė peshė, rėnje e pėrkohshme e flokėve, edemė, trombocitopeni dhe inhibim i agregimit tė trombociteve, dėmtim i funksionit tė mėlqisė.

Dozimi:

Nė fillim 600 mg nė doza tė ndara, mė mirė para ushqimit duke e rritur dozėn me nga 200 mg nė ditė, nė intervale 3 ditore, deri nė dozėn maksimale prej 2,5g nė ditė; nė doza tė ndara, doza e zakonshme mbajtėse ėshtė 1-2g nė ditė.

Te fėmijėt: deri 20 kg, nė fillim 20 mg/kg nė ditė, nė doza tė ndara; doza rritet gradualisht deri nė 40 mg/kg nė ditė; mbi 20 kg, nė fillim 400 mg nė ditė, nė doza tė ndara; doza rritet gradualisht deri nė 20-30 mg/kg nė ditė; doza maksimale, 35 mg/kg nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 150 mg, 200 mg, 300 mg

Pika orale: 300 mg/mL

 

VIGABATRINI

 

Indikacionet:

Trajtim i ndajshtuar, i filluar dhe mbikėqyrur nga specialisti, i  konvulzioneve parciale me ose pa gjeneralizim i cili nuk mund tė kontrollohet nė mėnyrė tė kėnaqshme me antiepileptikėt tjerė. Mund tė pėrdoret edhe si terapi e vetme nė menaxhimin e spazmeve infantile tek West sindromi.

Vėrejtje tė posaēme:

Dėmtimi i veshkeve; tė vjetrit; tė monitorohen sė afėrmi funkcionet neurologjike; tė shmanget ndėrprerja e pėrnjėhershme (zvogėlo dozėn gjatė 2-4 javėve); histori tė psikozės, depresioni ose problemet biheviorale; shtatzania dhe laktacioni.

Defektet e fushės vizive: Pėrdorimi i vigabatrinit ėshtė i shoqėruar me defekte tė fushės vizive. Shfaqja e simptomeve ndryshon prej 1 muaji deri nė disa vjet pas fillimit tė terapisė. Nė shumicėn e rasteve defektet e fushės vizive perzistojnė edhe pas ndėrprerjes sė terapisė. Literatura e prodhuesit kėshillon qė tė bėhet testimi i fushės vizive para trajtimit dhe nė intervale prej 6 muajsh; prodhuesi ofron nė disponim njė procedurė pėr testimin e fushės vizive pėr ata qė janė nė moshė tė rritjes mė tė vogėl se 9 vjeē. Pacientėve do tė duhej t’u tėrhiqet vėrejtja pėr tė raportuar pėr ēdo simptom vizual qė paraqitet dhe tė referohen pėr kontrollim urgjent oftalmologjik. Ndėrprerja graduale e vigabatrinit do tė mund tė merrej parasysh.

Kundėrindikacionet:

Defektet e fushės vizive.

Veprimet anėsore:

Pėrgjumje (sedacion rrallė i vėrejtur, stupor, dhe konfuzione me valė jospecifike tė ngadalshme EEG ), lodhje, defekte tė fushės vizive, marramendje, nekrozė, iritabilitet, eksitim dhe agjitim posaēėrsiht tek fėmijėt; depresion, gjykim jonormal, nistagmus, ataksi, tremor, parestezi, koncentrim i pamjaftueshėm; mė rrallė konfuzion, agresivitet, psikozė, mani, ērregullime tė memorjes, ērregullime tė tė pamurit (psh.diplopi); fitim nė peshė, edemė, ērregullime gastrointestinale, alopeci, ekzantemė; urtikari, rritje e herėpashershme e frekuencės sė konvulzioneve (posaēėrisht nėse janė mioklonike), zvogėlim i enzimeve tė mėlqisė, zvogėlim i lehtė i hemoglobinės; fotofobi dhe ērregullime tė retinės (psh. atrofi periferike e retinės); neurit optik, ėshtė raportuar gjithashtu edhe atrofi optike.

Dozimi:

Me terapi vijuese antiepileptike, fillimisht 1 g nė ditė si njė dozė ose e ndarė nė 2 doza, pastaj doza rritet gradualisht deri nė arritjen e efektit terapeutik me nga 500 mg nė intervale javore; doza ditore luhatet prej 2-3 g (maks. 3 g nė ditė); Fėmijėt: fillimisht 40 mg/kg nė ditė nė njė dozė tė vetme ose tė ndarė nė 2 doza tė ndara dhe pastaj duke e rregulluar sipas peshės trupore: 10-15 kg merr 0,5-1 g nė ditė; pesha trupore 15-30 kg merr 1-1,5 g nė ditė; pesha trupore 30-50 kg merr 1,5-3 g nė ditė; pesha trupore mė shumė se 50 kg merr 2-3 g nė ditė.

West sindromi: monoterapi 50 mg/kg nė ditė, duke e rregulluar dozėn varėsisht nga pėrgjegjja terapeutike gjatė 7 ditėve; dozat e pėrdorura deri 150 mg/kg tolerohen mirė.

Forma farmaceutike dhe doza:

Tableta tė veshura: Vigabatrin 500 mg

Qese me pluhur: Vigabatrin 500 mg

 

Barbituratet

 

Mekanizmi i veprimit:

Barbituratet shkaktojnė efekt depresiv jo-selektiv nė tėrė SNQ, me njė fillim tė ngadalshėm por me kohė tė gjatė tė veprimit. Veprimi antikonvulziv i barbiturateve ėshtė rezultat i kombinimit tė ngritjes sė pragut tė ngacmimit dhe pengimit tė shpėrndarjes sė valės sė ekscitimit nga fokusi i sulmit. Barbituratet inhibojnė shpėrndarjen e aktivitetit ekscitues nė korteks, talamus, sistem limbik dhe shkaktojnė ngritjen e pragut tė ngacmimit tė korteksit motorik ndaj stimulimit elektrik. Ekscitabiliteti pre dhe post sinaptik ėshtė i zvogėluar. Besohet se efekti sedativ-hipnotik ėshtė rezultat i intensifikimit tė aktivitetit inhibitor nė formacionin retikular polisinaptik nė trurin e mesėm qė kontrollon kėto funksione tė SNQ. Barbituratet, nė raste kur jepen nė doza tė tilla qė induktojnė gjendjen komatoze, e mbrojnė trurin nga iskemia duke reduktuar shtypjen intrakraniale.Pasi qė fenobarbitoni indukton glukuronil transferazėn hepatike, ai poashtu pėrdoret pėr tė reduktuar koncentrimin e bilirubinės nė serum te neonatusėt dhe te ata me kolestazė kronike.

 

FENOBARBITONI

 

Indikacionet:

Kriza tė epilepsisė, me pėrjashtim tė “petit mal”, trajtimi profilaktik i konvulzioneve hiperpiretike tek foshnjet.

Kundėrindikacionet:

Kundėrindikacion absolut ėshtė porfiria akute intermitente.

Veprimet anėsore:

Pagjumėsi, latargji, depresion, ataksi, reakcione alergjike nė lėkurė, eksitim paradoksal, asteni, konfuzion, hiperkinezi tek fėmijėt, anemi megaloblastike.

Dozimi:

Oralisht: 60-180 mg nė darkė, para gjumit. Te fėmijėt: 5-8 mg/kg nė ditė.

I.M. dhe I.V.: 50-200 mg. Doza maksimale ėshtė 600 mg. I.V. tretėsira hollohet 1:10 me ujė pėr injekcion.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 15 mg, 60 mg, 100 mg

Injekcione: 100 mg/mL, nė ampula 2 mL

 

FENITOINA

 

Indikacionet:

Tė gjitha format e epilepsisė pėrveē kur mungojnė konvulzionet; neuralgjia trigeminale nėse karbamazepina ėshtė e papėrshtatshme.

Kundėrindikacionet:

Te pacientėt me mbindijeshmėri ndaj barit.

Veprimet anėsore:

Pėshtirosje, vjellje, konfuzion mendor, maramendje, kokėdhembje, dridhje, nervozė kalimtare, pagjumėsi; mė rrallė janė paraqitur: diskinezi, neuropati pėrferike, ataksi, shqiptim i keq i fjalėve. Nistagmusi dhe turbullimi i tė pamurit janė shenja tė mbidozimit. Poashtu mund tė paraqiten edhe akne, hirsutizėm, limfoadenopati, poliartrit nodoz, hipertrofi gingivale, ethe, hepatit, lupus  erithematosus, sindrom Steven-Johnson, nekrolizė epidermike, anemi megaloblastike, leukopeni, trombocitopeni, agranulocitozė, anemi aplastike; mund tė ulet edhe niveli i kalciumit nė gjak.

Dozimi:

Oralisht, nė fillim 3-4 mg/kg masė nė ditė ose 150-300 mg nė ditė si dozė e vetme ose e ndarė nė dy doza. Nė rast nevoje doza mund tė rritet. Doza e zakonshme ėshtė 300-400 mg nė ditė. Doza e zakonshme ėshtė 600 mg nė ditė. Fėmijėt: 5-8 mg/kg, 1 ose 2 doza nė ditė. I.V. ngadalė, 15 mg/kg  me mbikqyrje tė shtypjes sė gjakut dhe  EKG-sė. Doza mbajtėse  100 mg, duhet pėrdorur mė vonė nė njė interval prej 6 orėsh. Nuk rekomandohet I.M.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 50 mg

Kapsulla: 25 mg, 50 mg, 100 mg, 300 mg

Injekcione: 50 mg/mL nė ampula 5 mL

 

4.9 ANTIPARKINSONIKĖT

 

Sėmundja e Parkinsonit ėshtė sėmundja e katėrt mė e shpeshtė neurodegjenerative tek tė moshuarit. Ajo pėrfshin rreth 1% tė personave mbi 60 vjeē dhe pėrkufizohet si ”mplakje e parakohshme e neuroneve dopaminergjike” qė manifestohet me kėto ndryshime : tremor, rigjiditet, akinezi, humbje tė reflekseve posturale. Sėmundja vjen si pasojė e dėmtimeve tė neuroneve dopaminergjike nigrostriatale ku si pasojė kemi zvogėlimin e pėrqimit tė dopaminės nė ganglione bazale dhe ērregullimin e ekuilibrit tė dopaminės, acetilkolinės dhe GABA-s. Meqė vjen deri tė zvogėlimi i aktivitetit tė neuroneve dopaminergjike, funksioni i receptorėve kolinergjikė ėshtė i rritur. Prandaj, pėrveē trajtimit me dopaminė, pėrdoren edhe antikolinergjikėt natyrorė dhe sintetikė:

 

1.                  barnat antimuskarinike

2.                  barnat dopaminergjike.

 

BIPERIDENI

 

Indikacionet:

Te tė gjitha tipet e Parkinsonizmit; simptome piramidale tė nxitura nga barnat.

Kundėrindikacionet:

Kundėrindikacion absolut ėshtė glaukoma kėndngushtė; stenoza mekanike nė traktin gastrointestinal dhe nė megakolon.

Veprimet anėsore:

Marramendje, pagjumėsi, konfuzion, asteni, halucinacione, tharje goje, hiperhidrozė, konstipacion, tahikardi; pėrdorimi parenteral mund tė shkaktojė ulje tė presionit tė gjakut.

Dozimi:

Me rrrugė orale: nė fillim 1mg, 2 herė nė ditė duke rritur gradualisht dozėn deri nė 2 mg, 3 herė nė ditė. Doza mbajtėse ėshtė 3-12 mg, nė doza tė ndara. I.M. dhe I.V. (me injektim tė ngadalshėm 2,5-5 mg, deri 4 herė nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 2 mg;

Injekcione: 5 mg/mL

 

BROMOKRIPTINA

 

Indikacionet:

Parandalim ose suprimim i laktacionit; akromegali; amenore; parkinsonizėm.

Vėrejtje tė posaēme:

Insuficienca renale ose hepatike; mund tė shkaktojė ulcerime te pacientėt me akromegali; te pacientėt me histori tė ērregullimeve psikike.

Kundėrindikacionet:

Tejndjeshmėri ndaj bromokriptinės; sėmundje e theksuar iskemike e zemrės; ērregullimet e qarkullimit periferik; shtatzani; nuk indikohet te fėmijėt nėn 15 vjeē.

Veprimet anėsore:

Hipotension, vazospazėm e gishtrinjėve, sidomos te pacientėt me sindromin Raynaud; depresion; halucinacione; pėshtirosje; konstipacion; spazėm i muskujve tė kėmbės.

Dozimi:

Pėr parandalim dhe suprimim laktacioni 2.5 mg nė ditėn e parė ose pėr 2-3 ditė pėr suprimim dhe pastaj 2.5 mg 2 herė nė ditė, gjatė 14 ditėve; pėr hipogandizėm, galaktore, infertilitet, 1-1.25 mg nė mbrėmje e rritur gradualisht deri 7.5 mg nė ditė, nė doza tė ndara; akromegali, fillimisht 1-1.25 mg nė mbrėmje e rritur deri nė 5 mg ēdo 6 orė, nė raste tė rralla deri 30 mg nė ditė;

Parkinsonizėm, 1.25 mg 2 herė nė ditė e rritur gradualisht deri nė 30-90 mg nė ditė nė 3 doza tė ndara.

Dozat dhe forma farmaceutike:

Tableta: 2.5mg, 10mg

 

LEVODOPA

 

Indikacionet:

Parkinsonizėm.

Kundėrindikacionet:

Glaukoma  kėndngushtė.

Veprimet anėsore:

Pagjumėsi, anoreksi, hipotension, marramendje, tahikardi, aritmi, ngjyrosje e kuqrremtė e lėkurės dhe e lėngjeve tė organizmit, simptoma psikike, depresion, dhembje koke, neuropati periferike.

Dozimi:

500 mg nė ditė dozė e cila rritet ēdo 3 ditė deri nė dozėn maksimale 3-4g nė ditė, nė doza tė ndara. Rėndom pėrdoret nė kombinim me lėndė tė tjera.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 100 mg, 250 mg, 500 mg

Kapsulla: 100 mg, 250 mg, 500 mg

 

PROCIKLIDINA

 

Indikacionet:

Tė gjitha format e parkinsonizmit; si mjet ndihmės gjatė mjekimit me levodopė; te ērregullimet ekstrapiramidale tė shkaktuara gjatė medikimit me barna qė veprojnė nė sistemin nervor qendror.

Vėrejtje tė posaēme:

Sėmundjet kardiovaskulare, insuficiencė hepatike ose renale, tė vjetrit, tė shmanget ndėrprerja e shpejtė e trajtimit.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me tejndjeshmėri nė bar, retencė e patrajtueshme e urinės, glaukoma kėndngushtė, obstruksion gastrointestinal.

Veprimet anėsore:

Marramendje, tharje e gojės, turbullim i tė pamurit, konstipacion, aritmi kardiake, retencion i urinės,  rritja e presionit intraokular, ekzantema, halucinacione, parotit supurativ (nė raste tė rralla), ileus paralitik.

Dozimi:

Fillohet me 2.5 mg nga 3 herė nė ditė oralisht, duke rritur dozėn gradualisht nėse ėshtė e nevojshme; maksimalisht 30 mg nė ditė (60 mg nė ditė nė raste tė jashtėzakonshme). Te tė vjetrit preferohet dozim mė i ulėt.

Te distonia akute jepen 5-10 mg me injekcion intramuskular duke pėrsėritur dozėn nėse ėshtė e nevojshme mbas 20 minutave; doza maksimale ėshtė 20 mg nė ditė. Injekcioni intravenoz prej 5 mg ėshtė rėndom i efektshėm mbrenda 5 minutave; ndonjė pacienti mund t’i duhen 10 mg ose mė shumė dhe mund tė kėrkojė deri nė 30 minuta pėr tė arritur lehtėsim; te tė vjetrit  preferohet dozim mė i ulėt.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 5 mg

Shurup: 2.5 mg/5mL, 5 mg/5mL

Injekcione: 5 mg/mL

 

TRIHEKSIFENIDILI

 

Indikacionet:

Tė gjitha format e parkinsonizmit; si mjet ndihmės gjatė mjekimit me Levodopa; te ērregullimet ekstrapiramidale tė shkaktuara gjatė medikimit me barna qė veprojnė nė sistemin nervor qendror.

Vėrejtje tė posaēme:

Sėmundjet kardiovaskulare, insuficiencė hepatike ose renale, tė vjetrit, tė shmanget ndėrprerja e shpejtė e trajtimit, mund tė keqpėrdoret (mund tė shkaktojė eufori).

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me tejndjeshmėri nė bar, retencion i patrajtueshėm i urinės, glaukoma kėndngushtė, obstruksion astrointestinal.

Veprimet anėsore:

Marramendje, tharje e gojės, turbullim i tė pamurit, konstipacion, aritmi kardiake, retencion i urinės,  rritja e presionit intraokular, ekzantema, halucinacione, parotit supurativ (nė raste tė rralla), ileus paralitik.

Dozimi:

Nė fillim 1 mg nė ditė, doza rritet gradualisht; doza mbajtėse ėshtė 5-15 mg nė ditė, nė doza tė ndara.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 1 mg, 2 mg, 5 mg

 

4.10 BARNAT PĖR TRAJTIMIN E VARSHMĖRISĖ NGA SUBSTANCAT ABUZUESE

 

FLUMAZENILI

 

Indikacionet:

Anulimi i efekteve sedative tė benzodiazepineve nė anestezion , njėsi intenzive dhe procedurat diagnostike.

Vėrejtje tė posaēme:

Me veprim tė shkurtė (pėrsėritja e dozave mund tė jetė e nevojshme-efekti i benzodiazepineve mund tė perzistojė mė sė paku 24 orė); varshmėria nė benzodiazepine (mund tė precipitojė simptome tė abstinencės); pacientėt epileptikė tė cilėt kanė marrė terapi tė gjatė tė benzodiazepineve (rrezik nga konvulzionet); tė sigurohet qė ėshtė anuluar bllokada neuromuskulare para se tė jepet flumazenili; tė shmanget dhėnja e shpejtė e injekcionit tek pacientėt me rrezik tė lartė, tek pacientėt anksiozė  dhe pacientėt qė ju nėnshtrohen operacioneve tė mėdha kirurgjike), dėmtimi i mėlqisė; lėndimet e kokės (anulimi ishpejtė i sedacionit tė benzodiazepineve mund tė shkaktojė konvulzione); tė moshuarit, fėmijėt, shtatzania dhe laktacioni.

Kundėrindikacionet:

Konditat qė e rrezikojnė jetėn (psh. shtypja e rritur intrakraniale, status epilepticus) tė cilat kontrollohen nga benzodiazepinet.
Veprimet anėsore:

Pėshtirosje, vjellje dhe mbėrdhezje; nėse bėhet zgjuarje shumė e shpejtė mund tė paraqiten agjitimi, anksioziteti dhe frika; rritje e shtypjes sė gjakut dhe tė ritmit tė zemrės tek pacientėt nė njėsi intenzive; shumė rrallė paraqiten konvulzionet (veēanėrisht tek pacientėt epileptik).

Dozimi:

Me injekcion intravenoz jepen 200 mikrogram gjatė 15 sekondave nėse ėshtė e nevojshme nė intervale kohore prej 60 sekondash; diapazoni i dozės sė rėndomtė ėshtė 300-600 mikrogram; doza maksimale e pėrgjithshme ėshtė 1 mg ( nė njėsi intenzive 2 mg); kėrko etiologjinė nėse nuk ka pėrgjegjje terapeutike nė dozat e pėrsėritura.

Nėse rishfaqet pėrgjumja mbas dhenjes sė injekcionit infuzioni intravenoz nė dozė prej 100-400 mikrogram/orė jepet duke e dozuar varėsisht nga  shkalla e zgjimit.
Dozat dhe forma farmaceutike:

Injekcione: 100 mikrogram/mL

 

NALOKSONI

 

Indikacionet:

Rikthim i frymėmarjes sė deprimuar me opioid; mbidozim i opiateve.

Vėrejtje tė posaēme:

Ērregullimet kardiovaskulare, ose te pacientėt qė marrin barna kardiotoksik; varshmėri fizike ndaj opiateve.

Veprimet anėsore:

Pėshtirosje dhe vjellje; tahikardi dhe fibrilacion.

Dozimi:

Me rrugė I.V. 1.5-3 mcg/kg. Nėse ka nevojė pėr vazhdim, injekcione I.M. pas 1-2 orėsh.

Fėmijėt: me injekcion I.V. 10 mcg/kg. Nėse nuk ka reagim, doza pasardhėse 100 mcg/kg . Nėse nuk ėshtė e mundshme rruga I.V. atėherė doza ndahet nė pjesė  me rrugė I.M. ose subkutane.

Neonatėt: me injekcion subkutan, intramuskular ose intravenoz, tė pėrsėritur ēdo 2-3 minuta

Format farmaceutike dhe dozat:

Tretėsirė pėr injekcion: 20 mcg/mL.